Į Europos Parlamentą (EP) pernai išrinktus Lietuvos politikus J.Bernatonis pasiūlė palikti be manevro laisvės – jei jie kitąmet dalyvautų Seimo rinkimuose ir būtų išrinkti, automatiškai netektų europarlamentaro mandato.
Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad EP nario mandatą prarastų ir šalies prezidentu išrinktas politikas ar asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką.
J.Bernatonio teigimu, taip būtų užpildytos iki šiol teisės aktuose paliktos spragos, kurios politikams leido klaidinti rinkėjus.
Pavyzdžiui, per rinkimus 2012 metais į Seimą veržėsi ir buvo išrinkti net keturi tuomečiai europarlamentarai, tačiau dauguma jų pasiliko ankstesnes pareigas.
Kodėl tik europarlamentarai?
Nors tokie politikų manevrai bado akis daugeliui rinkėjų, J.Bernatonio projektas įvertintas nevienareikšmiškai.
Darbo partijos vedlys europarlamentaras Valentinas Mazuronis „Lietuvos rytui“ aiškino, jog J.Bernatonio siūlymai jo planų niekaip nesujauks, tačiau vis dėlto įžvelgė socialdemokrato užmojų pakenkti galimiems konkurentams.
„Ministro siūlymas įdomus ir svarstytinas. Bet nereikėtų viso dėmesio sutelkti tik į europarlamentarus. Juk ne mažiau aktuali yra problema ir su savivaldos rinkimuose dalyvaujančiais Seimo nariais. Kartu reikėtų pagaliau apsispręsti, ar Seimo nariai gali eiti ir ministrų pareigas“, – kalbėjo Valentinas Mazuronis.
Ne vienam tektų sukti galvą
Be V.Mazuronio, EP dirba dar trijų partijų pirmininkai – konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis ir „tvarkiečiams“ vadovaujantis Rolandas Paksas.
Tiesa, pastarasis kol kas neturi teisės kandidatuoti į Seimą, bet LLRA vadovo gali laukti nemenkas galvosūkis.
Taip pat sunku pasakyti, kaip pasielgtų vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių Bronis Ropė.
Beje, teisingumo ministro siūlomos pataisos gali pakenkti ir patiems socialdemokratams, kurie per praėjusius Seimo rinkimus balsus medžiojo europarlamentarų Vilijos Blinkevičiūtės ir Zigmanto Balčyčio pavardėmis.
„Galbūt vienu šūviu J.Bernatonis sprendžia ir kokias nors vidines socialdemokratų problemas?
Gal jis šachmatų lentą mato ne tik plokštuminėje erdvėje“, – užuominomis kalbėjo V.Mazuronis.
LLRA vadovas planų nekeis
Vakar „Lietuvos ryto“ pakalbintas V.Tomaševskis tvirtino dalyvausiąs Seimo rinkimuose net ir pasikeitus rinkimų taisyklėms: „Aišku, kad partijos vadovas privalo juose dalyvauti.“
Be to, LLRA vadovui kelia įtarimų, kad taisykles bandoma keisti prieš pat rinkimus: „Kažkas gali taip bandyti sukurti sau palankias sąlygas arba pakenkti oponentams, nors iš esmės tokios idėjos nėra naujos ir negali būti svarstomos.“
Sėkmės atveju Seimo rinkimuose europarlamentaro mandato netekęs politikas prarastų ir solidžią algą. Tačiau V.Tomaševskis tikino, kad pinigai jo nedomina, ir kalbėjo apie realią galimybę turėti solidesnę įtaką formuojant būsimąją valdančiąją daugumą Seime.
Priminė savo pažadą
Konservatorių vadovas G.Landsbergis vakar „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad J.Bernatonio siūlomos naujovės jo sprendimui įtakos neturės: „Aš jau esu viešai sakęs, kad atsisakysiu europarlamentaro mandato ir tai padarysiu ne dėl kažkokių tvarkų, o iš pagarbos rinkėjams.
Tai padarysiu ne vėliau, kai bus sudaryti kandidatų sąrašai į Seimą ir kai mūsų partija juos patvirtins.“
Su partija dar nekalbėjo
Sunkesnis apsisprendimas laukia Socialdemokratų partijos atstovų Europos Parlamente.
„Jeigu partijoms nereikia žmonių, kurie patraukia rinkėjus, tai jų apsisprendimo reikalas.
Aš pats apie galimybę kandidatuoti į Seimą dar nei galvojau, nei kalbėjau su partija – iki rinkimų dar daugiau kaip metai“, – „Lietuvos rytui“ sakė Z.Balčytis.
Siūlymai apriboti europarlamentarų galimybę rinktis šiam politikui ne naujiena. Jis iš esmės tikino tam pritariantis.
Vis dėlto Z.Balčytis abejojo, ar tokia pataisa sulauks pritarimo Seime.
Dėl būsimos tvarkos kilo ne viena abejonė
Socialdemokratų rinkimų štabui vadovaujantis Seimo vicepirmininkas A.Sysas irgi nepuolė sveikinti bičiulio užmojų: „Gali kilti abejonių, ar tokia tvarka nepažeistų piliečių teisių dalyvauti rinkimuose. Manau, tai rinkėjų apsisprendimo reikalas. Tik jie gali nuspręsti, ar jiems tinka kandidatas, kuris neapsisprendžia, ant kurios kėdės nori sėdėti.“
Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovaujantis Z.Vaigauskas idėją atsisakyti vadinamųjų lokomotyvų, traukiančių partijų sąrašus, įvertino teigiamai, bet kartu svarstė, ar tokie suvaržymai nepažeis europarlamentarų teisių.
