Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos rudens sesijoje turėtų svarstyti Seimas, – kreipimasis į Konstitucinį teismą (KT) prašant išaiškinti, ar teisėsauga ir teismai gali nušalinti nuo pareigų įtariamaisiais tapusius politikus – pavyzdžiui, merus ar Seimo narius.
Dabar teisėsaugos pareigūnai piliečių tiesiogiai išrinktus politikus ore gali pakabinti kone neribotą laiką – kad ir iki jų kadencijos pabaigos.
Siūlymas dėl to kreiptis į KT suvienijo būrį beveik visoms frakcijoms priklausančių parlamentarų ir vos nebuvo palaimintas paskutinę Seimo pavasario sesijos akimirką.
Tačiau svarstymas buvo atidėtas iki rudens.
Sukilo dešimtys politikų
Kreipimosi į KT projektą pasirašiusiems 56 Seimo nariams kliūva Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatos, pagal kurias teisėjai su prokurorais gali nušalinti nuo pareigų įtariamąjį mažiausiai pusei metų, po to dar 3 mėnesiams ir gali pratęsti nušalinimą neribotą skaičių kartų.
Teisėsaugininkai aiškina, kad taip siekia užkirsti kelią įtariamajam toliau daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti tyrimui.
Tačiau parlamentarai mano, kad tokia sankcija negali būti taikoma tiesiogiai rinkėjų išrinktiems politikams ne tik neribotai, bet ir apskritai. Seimo narių manymu, tokios priemonės yra per griežtos, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, taip pat piliečių teisę į savo rinktą valdžią.
Taigi Konstitucinis teismas turėtų išaiškinti, kaip išspręsti painiavą, kurios yra BPK nuostatose.
Tiesa, prieš tokį kreipimąsi į KT balsavęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys šoko kaltinti kolegų, kad jie siekia legalizuoti politinę korupciją.
Bet daugelio tautos išrinktųjų tokie kaltinimai nepaveikė. Seimo nariai neslėpė, kad kreiptis į KT juos paskatino konkretūs atvejai, kai teisėsauga beatodairiškai pasinaudojo nušalinimo nuo pareigų teise įtariamųjų politikų atžvilgiu.
Konservatoriaus vargai
Seimo konservatoriai prisipažino, kad juos itin paveikė partijos bendražygio Radviliškio rajono mero Antano Čepononio istorija.
A.Čepononiui ir kitiems asmenims įtarimai korupcija ir protegavimu įgyvendinant savivaldybės užsakomus statybų darbus buvo pateikti dar 2011 metais.
Tuomet taryba rajono vadovą greitai atleido iš pareigų. Tačiau šį kovą konservatorius tiesioginiuose rinkimuose vėl buvo išrinktas meru.
Po savivaldos rinkimų teismas vėl pritaikė sankcijas – iš pradžių A.Čepononį nušalino nuo tarybos nario, o po to ir nuo mero pareigų.
Vis dėlto Apeliaciniame teisme politikas laimėjo – teisėjai paskelbė, kad Antanas Čepononis trims mėnesiams nuo mero pareigų nušalintas nepagrįstai, nes jis niekuomet netrukdė ir netrukdys bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisme.
Nušalinimas pratęsinėtas
Dar painesnė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovės Visagino merės Dalios Štraupaitės padėtis.
Ši politikė praėjusią kadenciją sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimų kyšininkavimu savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus.
Visaginietė tada net keturiems mėnesiams – iki šių metų gegužės vidurio – buvo nušalinta nuo pareigų, jai buvo uždrausta išvykti ir bendrauti su keliolika asmenų.
Tačiau pavasarį per tiesioginius rinkimus ši politikė vėl buvo išrinkta mere ir net pirmininkavo pirmajam savivaldybės naujos tarybos posėdžiui.
Tai nepraslydo pro prokurorų akis. Teisėsaugininkai uždraudė D.Štraupaitei lankytis savivaldybės patalpose, o gegužę dar dviem mėnesiams buvo pratęstas nušalinimo terminas.
Draudimai turėjo baigtis šio mėnesio viduryje. Bet per savivaldybės slenkstį jau žengusi merė sulaukė žinios, kad teismas dar kartą pratęsė jos nušalinimą nuo pareigų – šįkart iki spalio vidurio.
Šiuo metu Visaginui vadovauja laikinoji merė, nepartiniam judėjimui „Visaginas – tai mes“ atstovaujanti Tamara Gaivoronskaja.
Vadino pažeidimu ir absurdu
Tuo metu D.Štraupaitės byla dar net nepasiekė teismo ir neaišku, kada pasieks.
„Tai – šiurkštus konstitucinis pažeidimas ir absurdas. Žmonės mane išrinko žinodami bylos esmę ir visus kaltinimus. Tad dabar iš jų atimama teisė turėti savo išrinktą merą ir valdžią apskritai.
Kam išvis to nušalinimo reikia? Juk, pavyzdžiui, pačioje savivaldybėje yra tik vienas žmogus, su kuriuo man uždrausta bendrauti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Štraupaitė.
Politikės įsitikinimu, kitas teisinis pažeidimas – nušalinimo nuo pareigų pratęsimas: „Jokio pratęsimo negali būti. Juk pirmą kartą aš buvau nušalinta dar praėjusią kadenciją kaip tarybos išrinkta merė.
Dabar jau kita kadencija, o mane tiesiogiai išrinko žmonės. Taigi nušalinimo procedūra turėjo būti pakartota ir tai turėjo būti padaryta pagal įstatymus – dėl to turėjo balsuoti savivaldybės taryba.“
D.Štraupaitė pabrėžė, kad kaltinimai jai laužti iš piršto, vadino juos politiniu užsakymu, susidorojimu ir žadėjo visa tai įrodyti teisme.
Renkami piliečių parašai
Atrodo, kad Visagino merė ketina pasekti kelis tūkstančius piliečių parašų savo gynybai pasitelkusio Radviliškio kolegos A.Čepononio pavyzdžiu.
D.Štraupaitės teigimu, šiuo metu renkami visaginiečių parašai po kreipimusi į Europos žmogaus teisių teismą ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Dabartinė situacija nėra normali
Zenonas Vaigauskas
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
„Galima abejoti, ar toks nušalinimas nuo pareigų, paliekant žmogų ir be pajamų, ir be darbo, nėra jau tam tikra iš anksto taikoma bausmės forma. Negana to, ji gali būti taikoma neapibrėžtą skaičių kartų. Taigi tokios procedūros yra ydingos.
Net Rusijoje, jei žmogus nušalinamas, jam suteikiamos kokios nors finansinės garantijos.
Be to, kaip žinome iš patirties, tokios bylos tęsiasi metus metus, negana to, įtariamieji neretai išteisinami.
Man nesuprantamas toks teisėsaugos delsimas. Prokurorai juk sako, kad jiems viskas aišku, tad kodėl byla dar ne teisme?
Prokurorai ir teismai turėtų per galvą verstis, kad bylos, susijusios su žmonių išrinktais pareigūnais, būtų tiriamos ir svarstomos kuo greičiau. Panašiai kaip ir rinkimų pažeidimų bylose, kurios nagrinėjamos specialia pagreitinta tvarka. O čia – nenormali situacija.
Tikrai reikėtų Konstitucinio teismo išaiškinimo.“
