Nors vasarą keltai plaukioja nesilaikydami tvarkaraščių, kai kuriems vairuotojams jų tenka laukti apie valandą. Tokiomis sankaupomis bene labiausiai piktinasi Neringos gyventojai, galintys įvažiuoti į keltus be eilės. Keltininkai jokių problemų dėl vidurdieniais pasitaikančių spūsčių neįžvelgia.
Spūstyje – kurorto meras ir klebonas
Iš Klaipėdos važiavęs Neringos parapijos klebonas Rimvydas Adomaitis, Smiltynės perkėlos prieigose išvydęs Minijos gatve nusidriekusią lengvųjų automobilių virtinę, gerokai susijaudino, kad gali pavėluoti į krikštynas Nidoje. Neringiškiams leidžiama į keltus įvažiuoti be eilės, tačiau spūstyje įstrigęs kunigo automobilis, kaip ir kiti, vėžlio žingsniu slinko dviejų eismo juostų keliu.
„Paaiškinau, kad esu neringiškis, labai skubu, bet eismo reguliuotojai mandagiai paaiškino negalintys padėti – visi automobilių vairuotojai turi laukti bendroje eilėje. Keista, kad tokios autotransporto spūstys perkėloje susidaro eilinę darbo dieną. Kas bus savaitgalį, kai į pajūrį sugužės tūkstančiai poilsiautojai iš visos Lietuvos“, – stebėjosi R.Adomaitis.
Dėl krikštynų sunerimęs dvasininkas karštligiškai ieškojo išeities – mobiliuoju telefonu paskambino Neringos merui Dariui Jasaičiui, paprašė pagalbos. Tačiau net ir jis negalėjo padėti R.Adomaičiui, nes tuo metu pats buvo įstrigęs automobilių eilėje, laukdamas kelto kitoje Kuršių marių pusėje.
Viskas baigėsi gerai – privažiavęs perkėlą kunigas spėjo nuvykti į krikštynas. Po pietų automobilių eilės prie perkėlos išsiskaidė. Tai patvirtino ir pats D.Jasaitis, tą dieną iš Klaipėdos keltu persikėlęs į Smiltynę.
Apie tiltą per marias – tik kalbos
„Graži Kuršių nerija, tik ne visada lengvai prieinama. Per marias nutiestas tiltas arba tunelis išspręstų visas problemas. Kodėl apie jį tik kalbame, jeigu vasarą prie perkėlos susitvenkia didelės autotransporto eilės?“, – stebėjosi valandą Smiltynės perkėloje praleidęs R.Adomaitis.
Iš visų pusių vandenų supamą Kuršių neriją galima pasiekti tik įsėdus į „Smiltynės perkėlos“ keltus, todėl Neringos gyventojai dažnai aimanuoja, kad yra tarsi atskirti nuo Lietuvos. Aišku, nepatogu ir poilsiautojams, kurie vasarą trokšta kuo greičiau persikelti per marias.
Prisiminęs Skandinavijoje ir kitur regėtus kelius, tiltus ir tunelius, vedančius į nuošalesnes salas, R.Adomaitis tvirtino, kad tokie statiniai kraštovaizdžio nesudarkė: „Ten žmonės gyvena kitaip nei Kuršių nerijoje – nesijaučia izoliuoti nuo viso pasaulio, džiaugiasi patogiu susisiekimu – bet kuriuo paros laiku ir visais metų laikais automobiliais gali važiuoti, kur tik nori“.
Negali pasinaudoti pirmenybės teise
Neringiškius jaudina dar vienas nepatogumas – vasarą, kai prie Smiltynės perkėlos susitelkia daugiau autotransporto, be eilės patekti į keltus jie negali. Nesukurta reikiama infrastruktūra – neįrengtos papildomos kelių eismo juostos, reikalingos privažiuoti prie keltų aplenkiant bendrąją eilę.
„Neringiškiams pirmenybė suteikiama tuomet, kai perkėloje spūsčių nėra. Bet tada mums jos ir nereikia – visi automobiliai ir taip sutelpa į keltus. O kai autotransporto padaugėja, tvarkdariai dingsta, visi vairuotojai turi rikiuotis į bendrą eilę“, – pasakojo Neringos meras D.Jasaitis.
Nemažai neringiškių jiems suteiktą pirmenybę naudotis „Smiltynės perkėlos“ keltų paslaugomis vadina „popierine“ – esą, kokia iš jos nauda, jeigu Vyriausybės potvarkis nevykdomas.
„Kai Kuršių neriją užplūsta poilsiautojai, išskirtinių Neringos gyventojų teisių perkėloje niekas neprisimena – turime laukti keltų bendroje automobilių eilėje“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Keltininkai pataria taikytis prie srautų
Valstybinės įmonės „Smiltynės perkėla“ direktorių Darių Butvydą tokie neringiškių priekaištai stebina: „Dirbame normaliai, apie kokias milžiniškas spūstis kalbama – tokių nėra. Priešingai – šią vasarą darbo mažiau, lengvųjų ir kitokių automobilių srautas į Kuršių neriją gerokai sumenkęs“.
Karštesnėmis dienomis, kai į Neringą vienu metu suplūsta poilsiautojai ir turistai iš visos Lietuvos, keltai Kuršių marias raižo nesustodami. Pasak D.Butvydo, perkėloje daugiau automobilių susitvenkia tik vidurdieniais. Pasitaiko, kai autotransporto eilės nusidriekia ir Minijos gatve.
„Vasarą trys keltai dirba nesilaikydami įprastų tvarkaraščių. Vienu reisu jie gali nuplukdyti šimtą automobilių, todėl visos eilės ištirpsta per pusvalandį. Neringiškiai žino, kada autotransporto padaugėja, reikėtų ne purkštauti, o sumaniau taikytis prie aplinkybių“ – teigė D.Butvydas.
„Smiltynės perkėla“, regis, niekuo dėta, kad lengvatas keltis per Kuršių marias įgiję Neringos savivaldybės gyventojai vasarą ne visada gali pasinaudoti pirmenybės teisėmis.
„Negalime reguliuoti kelių eismo už savo teritorijos ribų. Tai – ne mūsų, o miesto savivaldybės, kitų institucijų prerogatyva“, – tvirtino D.Butvydas, kuriam vasarą kasdien tenka sukti galvą, kaip geriau organizuoti lengvojo autotransporto eismą perkėlos viduje, kad būtų kuo mažiau problemų.
Lengvata – nemokamos kelionės keltais
Skubėdami patekti į keltus neringiškiai galėtų lenkti kitus prieš juos anksčiau išsirikiavusius automobilius tuo atveju, jeigu pasukę nuo Minijos gatvės sankryžos toliau perkėlos link važiuotų priešpriešine eismo juosta. Kitas variantas – stovėti ir laukti bendroje eilėje.
„Neringiškiai turbūt ir patys supranta, kad važinėdami prieš eismą sukeltų sumaištį kitose uostamiesčio magistralėse – užkimštų Minijos gatvės sankryžą. Mažiau problemų, kai lengvieji automobiliai perkėlos prieigose išsirikiuoja bendroje eilėje“ – aiškino D.Butvydas.
Reikalai pagerėtų Klaipėdos pusėje įrengus trečiąją, o Smiltynėje – antrąją kelio juostą. Gal taip ir bus padaryta, kai Kelių direkcija pagerins eismo sąlygas – rekonstruos į perkėlą vedančius privažiavimo kelius. D.Butvydo žiniomis, techniniai projektai jau rengiami.
Neringos gyventojams nereikia mokėti už keltų paslaugas – jų lengvatines keliones „Smiltynės perkėlai“ kompensuoja Kelių fondas. Tuo niekas nesistebi, tačiau neringiškiams suteikta privilegija be eilės įvažiuoti į keltus glumina jais plaukiančius kitų Lietuvos regionų gyventojus.
Lengvatos skleidžia sovietmečio naftalino kvapą, todėl santūresni neringiškiai nesiveržia žūtbūt aplenkti į perkėlą anksčiau atvažiavusių automobilių – laukia bendroje eilėje. Tačiau taip elgiasi tik kultūringesni žmonės, labiau žinomi kurorto valdininkai, įstaigų darbuotojai.
D.Butvydas visiems siūlo neblaškyti, nekelti sumaišties: „Ar verta jaudintis, kai keltai švartuojasi vienas po kito, eilės greitai išsisklaido. Ką gali nulemti keliolika minučių ?“
Neringiškiams neužtenka privilegijų?
Neringos gyventojų privilegijomis dažnai stebisi kiti keltais į Kuršių neriją plaukiantys kelių eismo dalyviai. Dėl to Smiltynės perkėloje kartais net įsiplieskia konfliktai.
„Gal jie pirmiau už kitus gali lipti į autobusus ir traukinius?“ – neringiškius per dantį traukia Neringos svečiai. Vilniečiai ir kauniečiai neįsivaizduoja, kad jie savo miestuose galėtų naudotis išskirtinėmis susisiekimo lengvatomis, o atvykėliai iš kitų vietovių turėtų gaišti laiką spūstyse.
Tam tikros lengvatos naudotis viešuoju transportu suteikiamos neįgaliems asmenims, pensininkams, tremtiniams, nusipelniusiems asmenims, tačiau Smiltynės perkėloje galioja tokia tvarka, kad jomis gali pasinaudoti visi sveiki ir darbingi Kuršių nerijos gyventojai. Nuo sovietmečio laikų tokios privilegijos – neatsiejama savito neringiškių gyvenimo būdo dalis.
Tarp lengvatininkų yra nemažai Neringos savivaldybėje registruotų, bet čia nuolat negyvenančių asmenų, neskurstančių vietinių verslininkų – poilsio vilų, viešbučių, kavinių savininkų.
Kitų Lietuvos regionų gyventojai tik gūžčioja pečiais – nesupranta, kuo neringiškiai skiriasi nuo kitų mokesčių mokėtojų, kad prieš juos reikia nusivožti kepurę – pirmuosius įleisti į keltus. Keltininkus jau pradeda gluminti lengvatų išpaikintų keleivių elgesys. Atrodo, kad Kuršių nerijos gyventojai yra patys reikšmingiausi, labiausiai užsiėmę ir skubantys Lietuvos žmonės.
Neringiškiai dažniau nei kiti keleiviai įsivelia į ginčus su perkėlos darbuotojais. Įvažiavę į keltus, šokdina reguliuotojus – reikalauja jų automobilius deniuose rikiuoti ne šoninėse, o centrinėse eismo juostuose tik tam, kad galėtų keliomis minutėmis greičiau išriedėti į plentą.
Neringos gyventojai nori ne tik pirmieji įvažiuoti į keltus, bet ir išsmukti iš jų aplenkdami kitus.
* * *
Vasarą didesnės autotransporto spūstys Smiltynės perkėloje susitvenkia kelis kartus – dažniausiai ilgaisiais savaitgaliais, jei tik orai būna geri. Tada poilsiautojų lavina iš visos Lietuvos patraukia prie jūros.
Praėjusiais metais Smiltynės perkėlos keltai per Kuršių marias perplukdė daugiau kaip 615 tūkst. automobilių ir 1,8 mln. keleivių.
Šiemet rezultatai, ko gero, bus prastesni. Per pirmąjį ketvirtį perkėlos apyvarta smuktelėjo 18 proc., bet vėliau automobilių ir keleivių padaugėjo. Planuojama pasiekti 2011–2012 metų lygį.
Vasarotojus nuo kelionių į Kuršių neriją atbaidė prasti orai, mažiau turistų atvyksta iš Rusijos. Gal dabar, kai sinoptikai pranašauja karščius, svečių padaugės.
