Jungtinės Valstijos iki šiol laikosi pozicijos, kad panaudoti tik ką sukurtas atomines bombas buvo būtina, siekiant kuo greičiau užbaigti Antrąjį pasaulinį karą.
Kai čia buvo numesta prieš kelis mėnesius amerikiečių sukurta atominė bomba, iš Japonijos Hirošimos miesto liko dulkės ir griuvėsiai.
Per pirmąsias sekundes po sprogimo Hirošimoje žuvo beveik 100 tūkstančių žmonių, dar kelios dešimtys mirė per artimiausius mėnesius.
Po trijų dienų virš Japonijos pakilo lėktuvas su nauja atomine bomba. Ją planuota numesti virš Kokuros miesto, tačiau dėl prastų oro sąlygų pasirinktas kitas taikinys – Nagasakis. Čia iš karto žuvo apie 40 tūkstančių žmonių, daugybė patyrė siaubingų sužalojimų.
Kelių kilometrų spinduliu nuo sprogimų epicentro iš miestų liko dykynės. Vienas iš nedaugelio visą griaunantį sprogimą Hirošimoje atlaikiusių pastatų liko neatstatytas ir tapo Taikos memorialu.
Kalnai išgelbėjo Nagasakį
Vilniaus Sapiegos ligoninei anksčiau vadovavęs Gediminas Rimdeika jau du dešimtmečius kasmet lankosi naujam gyvenimui atgimusiuose Hirošimoje ir Nagasakyje.
Černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ viceprezidentas paaiškino, kuo skyrėsi abiejų branduolinių atakų pasekmės šiems miestams.
„Nagasakis yra tarp kalnų, todėl ir nukentėjo mažiau, kai bomba sprogo aukštai. Atominės bombos sprogsta kelių šimtų metrų aukštyje, todėl visas sprogimas pasklido tik viename kalno linkyje“, – pasakojo G.Rimdeika.
„Hirošima įsikūrusi plokščioje vietoje, todėl sprogimas nušlavė žymiai daugiau ir pasekmės žymiai liūdnesnės. Beveik neliko jokių pastatų, tik vienas išsaugotas kupolas Hirošimoje, kuris dabar yra restauruojamas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė černobyliečių judėjimo narys.
G.Rimdeika pabrėžė, kad nuo sprogimo nukentėję pastatai yra paliekami tokie, kokiais tapo po sprogimo, tik sutvirtinamos jų konstrukcijos.
Mokėsi iš japonų
Vilnietis į Japoniją keliaudavo semtis patirties, kaip gydyti 7000 lietuvių, kurie nukentėjo nuo radiacijos likviduodami Černobylio atominės elektrinės avariją.
G.Rimdeika pasakojo, kad japonai nukentėjusius nuo branduolinių atakų vadina „hibakusha“. Atvykę į Lietuvą jie sužinojo, kad ir čia yra „hibakushų“ ir kad čia veikia černobyliečių asociacija.
„Mes padejavome, kad turime mažai patirties, ir kad pasaulis nežino, kaip reikia tokius žmones gydyti. Todėl japonai paklausė, ar mes nenorėtumėme atvykti ir pabendrauti“, – pasakojo buvęs Sapiegos ligoninės vadovas.
G.Rimdeika neslėpė, kad kelionių metu gavo labai daug žinių, patirties.
„Pradėjome nuo absoliutaus nulio, nes niekas nežinojo, kas čia per jėga, kokios pasekmės. Turbūt galima sakyti, kad dėl šių susitikimų mes išgelbėjome arba pratęsėme ne vieno černobyliečio gyvybę“, – džiaugėsi buvęs Sapiegos ligoninės direktorius.
G.Rimdeika pabrėžė, kad branduolinių atakų tyrinėjimams būtinas ilgas laikas, todėl ir Lietuvoje Černobylio avarijos padarinius nagrinėjantiems mokslininkams japonai patarė saugoti savo pradėtą darbą.
„Jau kai atvažiavome pirmą kartą, matėme nukentėjusiųjų vaikus. O dabar yra užaugusi jau ketvirtoji karta, jie visi sekami ir stebimi. Japonai ir patys tai daro ir mums sako: kaupkite medžiagą. Tai, ką dabar kaupiate, bus labai didelės vertės po 70-ies, 100 ar dar daugiau metų. Reikia užauginti kelias kartas ir jas stebėti, kol bus galima pasakyti, kad tai yra patikimi rezultatai“, – įspėjo Černobyliečių labdaros fondo atstovas.
G.Rimdeiką sužavėjo japonų ryžtas užuot reikalavus atsakomybės dėl atominių bombardavimų agituoti už branduolinio arsenalo mažinimą pasaulyje.
„Japonai, mūsų akimis žiūrint, yra gana sudėtingi žmonės. Jie nėra atlapaširdžiai, sako, kad nereikia viso to afišuoti. Tą reikia turėti savyje, žinoti ir daryti viską, kad to daugiau pasaulyje nebeįvyktų“, – kalbėjo pašnekovas.
Norėjo įbauginti SSRS
Istorikai iki šiol ginčijasi, ar amerikiečiai atominį ginklą prieš Japoniją panaudojo vien tik siekdami greičiau užbaigti Antrąjį pasaulinį karą.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algis Kasperavičius „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad ne mažiau svari priežastis buvo amerikiečių siekis Šaltojo karo priešaušryje įbauginti Sovietų Sąjungą.
„Dar prieš tai buvo pasiektas susitarimas, kad į karą su Japonija stos ir Josifo Stalino vadovaujama SSRS. Tačiau vienas iš svarbių dalykų buvo parodyti, kad JAV turi tokį ginklą, kurio neturi SSRS, ir ateityje esant pasikeitusiai situacijai gali šitą ginklą panaudoti“, – pabrėžė istorikas.
Pasak docento, kariškiai, kurie dalyvavo atominės bombos kūrimo projekte, siekė, kad ši bomba būtų panaudota. Nes kas iš to: pagaminta, išmėginta.
„Kas iš to, jeigu pagamino ir išmėgino – jei ginklas yra sukurtas, jam išleistos didelės lėšos ir darbavosi daug mokslininkų, reikia jį panaudoti“, – svarstė A.Kasperavičius.
Pakeitė Japonijos raidą
Atominės bombos numetimas įbaugino ir Japoniją, tačiau paprasti gyventojai, kurie tiesiogiai nepatyrė kraupių sprogimo pasekmių, apie tai nieko net nežinojo. Apie bombą daugiau žinojusi karinė vadovybė ir imperatorius dėjo pastangas, kad Japonija sutiktų su kapituliacija.
A.Kasperavičius pastebi, kad atominės bombos panaudojimas ir pralaimėjimas padarė įtaką ir tolesnei šalies raidai.
„Militarizmas buvo labai įsišaknijęs Japonijoje ir net susijęs su religija, tačiau po karo buvo visiškai diskredituotas. Japonijoje JAV įvykdė turbūt vienintelę savo sėkmingą okupaciją, lyginant su vėliau vykusiomis“, – sakė istorijos docentas.
Visgi ekspertas pastebėjo, kad iki šiol sunku pasakyti, ar JAV sprendimas ant Japonijos numesti atomines bombas buvo pagrįstas.
„Iki šiol diskutuojama, ar tai buvo pateisinama. Henry Kissingeris ir kiti tada teisinosi, kad 1949 metais pirmą atominę bombą išbandė SSRS, o paskui jų pradėjo gaminti daug daugiau“, – kalbėjo A.Kasperavičius.
Abipusė branduolinių ginklų pusiausvyra galimai padėjo išvengti dviejų galingiausių valstybių tiesioginio susirėmimo.
„Tokiu atveju laimėtojas gali būti, bet kas bus su jo laimėjusia šalimi? Ir viena, ir kita supervalstybė būtų atsilaikiusi, net jei būtų sunaikinti ir dešimt jos miestų, bet esmė tame, kad procesas tampa nevaldomas, nes dėl leidžiamų numesti bombų skaičiaus niekas nesusitars“, – pabrėžė istorikas.
Tą pačią dieną, kai atominė bomba nušlavė Nagasakį, į Japoniją įsiveržė ir Sovietų Sąjungos pajėgos. Nepraėjus nė mėnesiui Japonija kapituliavo ir mažiausiai 60 milijonų gyvybių pareikalavęs Antrasis pasaulinis karas galutinai baigėsi.
