Ir Kaune galima maudytis

Karštą vasarą kauniečiai drauge su visais gentainiais lietuviais traukia į pajūrį. Taip patvirtindami gyvojo klasiko Juozo Erlicko antropologinį atradimą, kad lietuviai išsivystė ne iš beždžionės, o išlipo iš jūros ir vasaromis gamta juos pašaukia prie būtovės ištakų.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Aug 9, 2015, 7:10 AM, atnaujinta Oct 21, 2017, 11:31 AM

Suprantama, visi kiti lietuviai neturi kur kitur galvos sušlapti, lieka tik jūra. Bet kurių galų į prikimštą Palangą grūstis ir kauniečiams? Juk savo vandens, tegul ir nesūraus, turime užtektinai.

Ar daug blogesni Lampėdžių tvenkinio, atnaujinti Panemunės paplūdimiai? Pagaliau yra šiuolaikiškas Lampėdžių kempingas, kurį net užsienio turistai giria.

Tūlas pasakys, kad prie Lampėdžių karštomis dienomis poilsiautojų kaip silkių skardinėje. O ką, gal Palangoje prie tilto mažiau?

Jeigu jau taip norisi jūros, turime juk Kauno marias su Algirdo Mykolo Brazausko vardu pavadinta hidroelektrine. Vėl sakysite, kad ten paplūdimys nešvarus, o vakare buduliai siautėja ir alaus butelius daužo. Tiesa, bet Palangoje J.Basanavičiaus gatvėje vakarais irgi ne vien ilgakojės blondinės vaikštinėja. Kriminalinė statistika byloja, jo vasaros sezonu pajūryje rizika gauti į marmūzę ar mandagų siūlymą pakasyti šonkaulius peiliu didesnė, nei Kaune ir Panevėžyje kartu paėmus.

Taip, maudantis Kauno mariose galima pataikyti ant plūduriuojančių fekalijų ar persirėžti koją į sudaužyto butelio stiklą. Bet Palangoje maudydamasis gali pataikyti į naftos balą. Tanklaiviai ten nedažnai apvirsta, bet kartais pasitaiko.

Reikia sutikti, jog Palangoje ir Šventojoje pramogų vasarą kur kas daugiau. Pasiklausyti rusiško popso dainų, O.Gazmanovo „Ja rodilsia v Sovietskom Sojuze (išvertus iš rusų k. „Gimiau Sovietų Sąjungoje“) Palangos J.Basanavičiaus gatvėje išgirsti galimybių žymiai daugiau, nei Kauno senamiestyje. Iš čia apskritai rusiškas popsas išėjo kartu su sovietų kariuomene.

Tačiau kokioje nors iš laukinio kapitalizmo epochos išlikusioje užeigoje miegamuosiuose Kauno mikrorajonuose muzikos smaguriams dar „paduodami“ praėjusio amžiaus pabaigos Dž.Butkutės, I.Jurgelevičiūtės ar kokios nors ten Yvos hitai. Smagumėlis klausytis pigaus alaus bokalą sriūbčiojant: „Gimyyymo dieną ... myliu myliu... tave ant žolėės!“

Tikra tiesa, Kaunas dar nepralenkė naujųjų lietuvių tautinio valgio – kebabų kioskais. Jų yra aišku, prie Kauno marių ir gal prie kitų miesto paplūdimių veikia skrandžio opos įtaisymo taškai, tačiau su Palanga ir ypač Šventąja nėra ko lyginti.

Jau nekalbu apie iš okupacijos laikų paveldėtą gatvės skanėstą – čeburekus. Palangos higienininkai jau daug metų suka galvas, bandydami išaiškinti keistą reiškinį. Šaltuoju metų laiku kurortinio miestelio gatvėse laksto daugybė benamių šunų ir kačių.

Bet tik įpusėjus turistiniam sezonui šie keturkojai kažkur paslaptingai dingsta. Ir nesakytum, kad Palangoje ir Šventojoje labai daug pridygo kinų maisto restoranų.

Pajūris ne vien Palanga ir Šventoji, yra dar lietuviškos Baltijos perlas – Nida. Bet jeigu jau turite pinigų atostogauti ten, tai už mažesnę kainą galima pasilepinti Ispanijos ar Italijos kurortuose.

Taip, Kaunui kaip kurortiniam miestui dar yra kur tobulėti. Senameistis per ankštas vakarais šlifuoti šaligatvius ir puikuotis naujausiomis, tik apie 10 metų nuo Vakarų atsilikusiomis madomis. Laisvės alėja išrausta, bet po rekonstrukcijos, ką gali žinoti, gal nušluostysime nosį Palangos „basanavkei“.

Kreipiuosi į išgarsintą kaunietišką taupumą. Paskaičiuokite: kelionei pirmyn ir atgal į pajūrį vien degalams išleisite, nelygu automobilis, 40-50 eurų. Net jei Aukščiausiasis jūsų taip nemyli, kad skyrė lemtį gyventi Šilainiuose ar Dainavos mikrorajono blokinėje dėžutėje, kelionei prie Kauno marių pirmyn ir atgal neišleisite daugiau nei dviejų eurų.

Jau nelyginkime, kiek atsieina alaus bokalas ir pietūs Palangos ir kiek Kauno kavinėse. Kauniečiai daugeliu atvejų pasižymi taupumu ir racionalumu, bet stojus vasarai suvalkietiškas šaltai skaičiuojantis protas kažkodėl perkaista ir tampame tarsi karštakošiais, atlapaširdžiais švaistūnais dzūkais.

Na, ir žiupsnelis juodojo humoro: vasarą Kauno apskrities viešoji biblioteka pustuštė, patalpos vėsios, kondicionuojamos, ten yra daug gerų knygų. Juokaju, aišku – yra ir kompiuteriai su internetu.

Pagaliau broliai ir sesės kauniečiai, Nemuno ir Neries santakos vaikai, kunigaikščio Vaidoto ainiai, būkime tikri patriotai! Šlapinkimės (tai yra sušlapkime) savo, kaunietiškuose vandenyse! Nes gal būt nuo mūsų apsisprendimo, kur atostogauti ir maudytis, priklauso Kauno kaip miesto prie upių, kaip būsimo didžiausio ir jaukiausio Lietuvos kurorto, ateitis. O čeburekų ir kebabų tikrai visiems užteks, prigaminsime ne mažiau, nei Palangoje.

Neaišku tik, kaip bus su rusišku popsu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidento rinkimai – ko nemato Vilniaus burbulas?