Tarptautinei archyvų dienai skirtos parodos stende A.M.Brazauskas atsidūrė prie „nusipelniusių“ NKVD ir KGB struktūrų vadovų.
„Tai netikusių valdininkų nepagalvoti veiksmai. Jiems pinigų užtenka, nes lupa juos iš biudžeto, o štai proto neturi. Dievas nedavė, o mokytis nenori, kam gilintis ir galvoti, jeigu visko ir taip užtenka“, – kalbėjo K. Brazauskienė, kuri apie parodą išgirdo iš žiniasklaidos.
„Manęs jau nebestebina tokie dalykai, pažiūrėkite, kas valdo Lietuvą, istorija interpretuojama kaip kam patogiau“, – sakė ji.
Paroda pasakoja tai, kas yra dokumentuose
Istorikai į šią situaciją reaguoja kur kas ramiau ir teigia, kad paroda neatskleidžia nieko, ko ir taip nebūtų paviešinta oficialioje A.M.Brazausko biografijoje, o pačia paroda tik norėta parodyti, kokia dokumentų įvairovė guli archyvo saugyklose.
Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remaika, paklaustas, kaip buvo parengta būtent tokia parodos koncepcija, sakė: „Paroda siekiame atspindėti, kokie dokumentai saugomi. Mūsų archyve labai didelis saugomų dokumentų spektras – nuo XIX amžiaus iki 1991 metų. Didžiųjų archyvo dokumentų dalį sudaro buvusios Komunistų partijos dokumentai, tad atspindėjome ir šį istorinį laikotarpį.“
Pašnekovo teigimu, archyve tris didžiausius dokumentų masyvus sudaro Komunistų partijos, LSSR vidaus reikalų ministerijos ir KGB dokumentai, tad parodos stende atsidūrė visų šių represinių struktūrų vadovai.
„Bet A.M.Brazauskas buvo Komunistų partijos pirmasis sekretorius? Nieko čia nepaslėpsi. Mes nekuriame istorijos, tik pasakojame tai, kas yra dokumentuose, o istoriją kuria pati save... Mūsų darbas saugoti dokumentus ir pateikti juos visuomenei“, – kalbėjo K.Remaika.
Istorijos perrašinėti neketina
Anot jo, iki tol, kol parodos stendo nuotraukos pasirodė spaudoje, jokių atgarsių dėl pačios parodos koncepcijos nesulaukta.
„Niekas į mus dėl parodos nesikreipė. A.M.Brazauskas juk buvo partinis veikėjas ir savo karjerą pradėjo ne 1990 ar 1989 metais. Negalime juk rašyti istorijos taip, kad jis 1989 metais ėmėsi kovoti už Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo pašnekovas.
K.Remaika teigė, kad dažnai Lietuvos ypatingasis archyvas yra tapatinamas su KGB archyvu, nes būstinė įsikūrusi KGB rūmuose. „Mes norime parodyti, kad saugome ir kitokius dokumentus – Vidaus reikalų ministerijos, Komunistų partijos, iki 1918-ųjų metų veikusios Komunistų partijos ir kt. Saugome ir Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus A.M.Brazausko bylą. Jo ir oficialioje biografijoje minimos partijoje eitos pareigos.“