Kauno taryba jau pritarė LKF pasiūlytam projektui Santakos gatvėje steigti Krepšinio namus, kuriuose veiktų krepšinio muziejus ir įsikurtų LKF biuras. Jis, beje, dabar yra federacijai priklausančiose patalpose, esančiose Savanorių prospekte Kaune.
Darbai turėtų prasidėti 2016-ųjų pavasarį ir užtruktų maždaug metus.
Projektui LKF iš savo biudžeto numato išleisti iki 1,5 mln. eurų.
Palaiminusi Krepšinio namų statybą Kauno valdžia projektui nesiruošia skirti nė euro.
Bet Krepšinio federacijos siūlomo verslo modelio perspektyvas įvertinę rinkodaros ir finansų ekspertai prognozuoja, kad ateityje šio objekto išlaikymas vis dėlto guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Idėją prarijo prieš pietus
Šalies krepšinio visuomenė apie jokius Krepšinio namus nebuvo girdėjusi iki šių metų balandžio 28-osios, kai Kaune buvo surengta LKF metinė konferencija.
Konferencijos dalyviams išplatintoje darbotvarkėje nebuvo nė žodžio apie šį federacijai finansiškai skausmingą projektą.
O juk numatyta išleisti pusantro milijono eurų suma kone dvigubai didesnė, nei Krepšinio federacija gavo iš valstybės biudžeto per 2014-uosius (872 318 eurų).
Dauguma konferencijos dalyvių po keletą valandų užsitęsusių įprastų kalbų ir įvairių balsavimų laukdami renginio finišo jau pradėjo žvalgytis į duris.
Kaip tik tuo metu LKF prezidentas Arvydas Sabonis pateikė staigmeną: po paskutiniu darbotvarkės punktu „Einamieji klausimai“, pasirodo, buvo užšifruotas Krepšinio namų pristatymas. Tarsi kokia smulkmena.
A.Sabonis paaiškino, kad antrajai šalies religijai įamžinti Kauno valdžia jau skyrė ir suteikė ilgam terminui naudotis 30 arų sklypą, kurio vertė – apie 867 tūkst. eurų.
Garsaus kauniečio architekto Gintauto Natkevičiaus projektas, gražios skaidrės, užburianti vizija, LKF prezidento autoritetas – viskas panašu į legendinio „Dvylikos kėdžių“ personažo Ostapo Benderio Vasiukus.
Todėl ir tikriausiai vėluojančiais pietumis susirūpinusi LKF konferencijos dalyvių dauguma apsisprendė akimirksniu – 69 pakėlė rankas „už“. Tik 6 susilaikė, o 22 išvis nebalsavo.
Kodėl skubiai ir patylomis?
Absoliučiai daugumai nekilo klausimų, kodėl į amžiaus projektą pretenduojanti idėja iki tol nebuvo pateikta svarstyti visuomenei ar bent jau LKF vykdomajam komitetui.
Kodėl vienu mostu teškia pusantro milijono eurų, kai LKF vykdomasis komitetas paprastai svarsto net menkiausias išlaidas: tarkim, ar sumokėti už kelionę į tarptautinį kongresą vienam Lietuvos krepšinio veteranų judėjimo vadovų Anatolijui Čupkovui, arba diskutuoja, kiek komplektų aprangos užtektų jaunučių rinktinei.
„Skaidrumo – jokio. Niekas nieko konkrečiai apie šį projektą nežino – idėją plėtoja labai mažas suinteresuotų žmonių ratas. Dirba tarsi pogrindininkai, nes viskas pradėta ne vakar, – labai užsiėmęs architektas rado laiko Krepšinio namų vizijai, Kauno savivaldybė pažadėjo sklypą.
Bet kas atsakys, ar pasirinktas geriausias variantas – finansinis, vietos, pastato, infrastruktūros? Ar pakels federacija šią naštą?
Kodėl Krepšinio namai negalėtų būti įrengti, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arenoje, kur kiaurą parą dirba sporto baras, kur krepšinio rungtynės ar kiti renginiai sutraukia tūkstančius žmonių. Išlaidos tikrai būtų daug kartų mažesnės, nes nereikėtų nieko statyti.
Ar milžiniškos išlaidos kada nors atsipirks? Kas čia labiausiai norėtų įsiamžinti? Galbūt tai nacionalinės svarbos projektas ir jį įgyvendinant galėjo prisidėti Vyriausybė? Kam toks slaptumas ir skubėjimas?“ – papietavę ėmė kalbėtis kai kurie LKF konferencijos dalyviai, nors balsavimo šaukštai jau buvo pietų.
Numatomas išpardavimas
„Krepšinio namai bus puikus masalas turistams ir įkvėpimo šaltinis jaunimui“, – įsitikinęs LKF prezidentas A.Sabonis.
Federacijos vadovai pinigų statyboms ir įrengimui ketina gauti pardavę federacijos turimus vertybinius popierius, taip pat LKF priklausančias patalpas Savanorių prospekte.
Būtent šioje vietoje anksčiau ir buvo planuojama steigti Krepšinio namus. Tačiau apžiūrinėti muziejų biurų pastate lankytojams būtų nepatogu, todėl minties atsisakyta. Bet ar žmonės plūs į atokioje vietoje Kauno senamiestyje atsirasiantį muziejų?
Federacija dar 2012 metais įsigijo maždaug 350 kv. metrų ploto patalpas biurų pastate netoli išvažiavimo iš Kauno. Patalpoms ir joms įrengti tąkart buvo išleista net 434 tūkst. eurų.
Federacijos vadovai naiviai tikisi, kad maždaug tiek pat būtų galima gauti dabar jas pardavus.
Vertybinių popierių vertės LKF atstovai viešai nenurodo ir užsimena, kad trūkstamų lėšų būtų prašoma iš privačių rėmėjų.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, LKF valdo apie 845 tūkst. eurų vertės obligacijų ir 27 tūkst. eurų vertės akcijų.
Atsakymus stumia nuo savęs
Krepšinio namų statyba ir muziejaus įrengimas – tik pirmas žingsnis, kurio kainą galima apytiksliai apskaičiuoti.
Bet paskui prasidės brangi rutina – objektą reikės išlaikyti. Ar LKF bus pajėgi kasmet tam skirti didelius pinigus?
Pasak LKF Ryšių su visuomene ir komunikacijos vadovo Ryčio Sabo, federacijos vadovybė sutarė kol kas susilaikyti nuo komentarų apie Krepšinio namus: „Dabar visas dėmesys sutelktas į artėjantį Europos krepšinio čempionatą, o jam pasibaigus daugiau dėmesio bus skiriama Krepšinio namų projektui.“
Vienas sumanymo autorių – LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas anksčiau yra sakęs, kad dalį išlaikymui reikalingų lėšų padėtų užsidirbti Krepšinio namuose veikianti kavinė, suvenyrų parduotuvė, nuomojama konferencijų salė.
O gal užsidirbti ketinama kitaip: gal netrukus sužinosime, kad Krepšinio namai – tik akių dūmimas, o šalia jų iškils gyvenamieji namai ar biurai.
O kol kas M.Špokas teigia, kad norėtų muziejų įrengti pagal geriausius užsienio šalių pavyzdžius ir patrauklia forma pateikti informaciją lankytojams tiek apie Lietuvos krepšinio istoriją, tiek apie dabartį.
Miestas išlaidauti nesiruošia
Kauno savivaldybė jau įsipareigojo suformuoti sklypą ir parengti Krepšinio namų projektą, tiesa, viskas bus daroma Krepšinio federacijos pinigais.
„Savivaldybė neketina skirti lėšų nei Krepšinio namams įrengti, nei jiems išlaikyti, taip pat neketina dalyvauti juos valdant“, – pareiškė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Esą pritardama Krepšinio namų idėjai miesto valdžia niekuo nerizikuoja, nes savivaldybė neinvestuos savo pinigų.
Ar gali taip nutikti, kad savivaldybės bus paprašyta perimti Krepšinio namų išlaikymą?
„Niekas negali nuspėti, kas nutiks po kelerių metų, tačiau šiuo metu tokių planų nėra“, – aiškino G.Petrauskas.
