„Fondo idėją palaikau todėl, kad jeigu toks fondas bus
sukurtas, tai dėmesys Pietryčių Lietuvai padidės, žmonės,
administracija bus labiau įtraukta į projektų vykdymą, ir manau,
kad tai tik padės integruotis Pietryčių Lietuvai į visos Lietuvos
ekonomiką“, – lankydamasi Šalčininkų rajone trečiadienį
žurnalistams sakė prezidentė.
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas
šiuo metu svarstomas Seime. Jį remia konservatoriai ir Lietuvos
lenkų rinkimų akcija, o valdančiosios partijos iniciatyva abejoja.
Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pritarus
parlamentarų idėjai atskira regioninės politikos įgyvendinimo
tvarka veiktų tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o tai daryti
netikslinga, nes regioninė politika įgyvendinama nacionaliniu mastu.
Ministerijos parengtą neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto
trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis Ministrų kabineto
posėdyje sakė, kad dabartinių teisės aktų visiškai pakanka
spręsti Pietryčių Lietuvos užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir
švietimo problemas.
„Būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru
įstatymu“, – teigė ministras.
S.Skvernelio teigimu, įstatymo priėmimas pareikalautų
papildomų institucijų – fondo tarybos, ekspertų komisijos, fondo
administratoriaus.
Jis teigė, kad Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl konkrečių
priemonių, kurios apimtų ne tik Vilniaus bei Šalčininkų rajonus,
bet Švenčionių, Trakų rajonus bei Visagino miestą.
„Visos ministerijos pasiūlė konkrečias priemones, visi mes
įsipareigojome su konkrečiom sumom, lėšom ir priemonėm,
įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos siūlo įstatymo projekto
rengėjai. 2015-2020 metais šita Vyriausybė yra numačiusi skirti 55
mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos
(...) pagrindinei inžinerinei infrastruktūrai, švietimo įstaigų
modernizavimui, kultūrai, įvairiai bendruomeninei infrastruktūrai,
miesto ir miestelio viešųjų erdvių sutvarkymui, bendruomenių
veiklai sprendžiant socialines problemas“, – kalbėjo vidaus
reikalų ministras.
Pasak jo, verslo partneriams ir nevyriausybinių organizacijų
projektams bus taikomi prioritetiniai atrankos kriterijai.
D.Grybauskaitė savo ruožtu tvirtina, kad specialus fondas
Pietryčių Lietuvai būtų vertinamas kaip pagrįsta „pozityvi
diskriminacija“.
„Vadinamoji pozityvi diskriminacija kartais yra naudojama, jeigu
tokia būtinybė yra, ji naudoja visose ES valstybėse. Jeigu matome,
kad atsilikimas yra gerokai didesnis, tai ypatingas dėmesys turi
būti skiriamas tiems regionams, kuriems yra sunkiau. Tai yra
pozityvioji diskriminacija, negalima vienodai traktuoti visų, kai
situacija yra labai skirtinga“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalčininkų rajone, kur trečiadienį lankėsi prezidentė, trys
ketvirtadaliai gyventojų yra lenkai.