Nuo balandžio mėnesio Visagino politinį gyvenimą iš šalies stebėjusi šio miesto merė 56 metų Dalia Štraupaitė vėl grįžo į savo darbo kabinetą.
Tiesioginiuose mero rinkimuose 53 procentus rinkėjų balsų surinkusi Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė galėjo pirmininkauti tik pirmajam rajono tarybos posėdžiui.
Teisėjų nuomonės išsiskyrė
Tai pastebėję prokurorai nutarė kirsti iš peties – esą korupcija įtariama merė darys poveikį byloje minimiems darbuotojams. Jie skubiai kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą ir paprašė ją nušalinti nuo pareigų.
Apylinkės teismas prokurorų prašymą tenkino, o vėliau merės nušalinimo terminą pratęsė iki spalio mėnesio.
Bet Panevėžio apygardos teismas vakar nusprendė, jog į Visagino mero kabinetą grįžusi D.Štraupaitė tyrimui nebepakenks.
„Nutartyje teismas konstatavo, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad merė padarė tai, dėl ko jai pareikšti įtarimai.
Teismas įvertino, kad faktiškai surinkti visi įtarimą pagrindžiantys duomenys, viskas įtvirtinta byloje, todėl ji negali padaryti jokio poveikio“, – sakė Panevėžio apygardos prokurorė Aurelija Gališanskytė.
Pradėjo rašyti romaną
D.Štraupaitė į darbą išskubėjo vos gavusi teismo leidimą įeiti į savivaldybės patalpas ir mobiliojo telefono ragelį pakėlė tik pasibaigus darbo dienai.
– Ką veikėte pirmą dieną darbe? – „Lietuvos rytas“ paklausė į pareigas sugrąžintos merės.
– Šiandien atėjusi į darbą sulaukiau daug svečių ir daug skambučių.
– Savivaldybėje nebuvote nuo balandžio mėnesio, gal čia jūsų jau nebelaukiama?
– Situacija nėra pasikeitusi. Aš nuo savivaldybės reikalų taip pat nebuvau atitrūkusi. Visada buvau šalia, sekiau visus įvykius.
Artimiausias tarybos posėdis vyks ketvirtadienį, jame turime išrinkti vicemerą, kurio dar neturėjome, bei naują administracijos direktorių.
Dabar vienas darbuotojas laikinai eina šias pareigas. O mero pareigas laikinai ėjo tarybos narė Tamara Gaivoronskaja.
– Ką veikėte kelis mėnesius, kai buvo uždrausta dirbti?
– Rašiau knygą apie savo gyvenimą, visus pastarųjų metų įvykius, apie kalėjimą bei tą bausmę. Tarytum buvau nuteista nepaisant nekaltumo prezumpcijos. Mane nušalino nuo pareigų, neįleido į savivaldybę – tai savotiška bausmė.
Bet tokia yra realybė. Tuo sunkiu laiku mane labai palaikė draugai, dukra, artimieji.
– Bet knygos užbaigti dar negalite. Teks aprašyti ir teismo procesą, nes byla netrukus turėtų pasiekti teismą?
– Būtinai įtrauksiu ir būsimus įvykius. Jei dėl man pareikštų įtarimų byla pasieks teismą, aš įrodinėsiu savo tiesą ir tikrai netylėsiu.
– Kaip manote, ar teisme pasitvirtins jums pareikšti įtarimai?
– Nė vienas žmogus nėra šventas. Gal ten yra kokių nors faktų. Galbūt per daug prisišnekėjau telefonu.
Bet jaučiuosi labai stabiliai ir ryžtingai. Niekada gyvenime neėmiau jokių pinigų, kyšių.
Galiu paaiškinti, kad benzinas, kuris minimas byloje, buvo skirtas ne man asmeniškai, ir tai nėra kyšis.
Tai buvo labdara, skirta padėti žmonėms. Man reikėjo savo automobiliu nuvežti narkomanus iš Visagino į Kėdainių reabilitacijos centrą.
– Tačiau viešai skelbiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jums perduota kyšių suma – per 32,5 tūkstančio litų (9,4 tūkst. eurų). Kaip galite tai paaiškinti?
– Manau, kad tai sudėta suma visų atliktų darbų, kurie minimi byloje.
Juk buvo teigiama, kad pavaldiniai darbavosi mano bute, sodyboje, 85 metų motinos bute Dūkšte bei pažįstamo ūkyje. Jei nebūtų susidariusi tokia suma, nebūtų ir baudžiamosios bylos.
Kyšių man tikrai niekas nedavė. Kažkas benzino įpylė, kažkas kažką padirbo, tai viskas ir buvo suskaičiuota, kad tik susidarytų 250 minimalių gyvenimo lygių.
– Ar skųsitės kam nors, kad nuo pat kadencijos pradžios negalėjote dirbti, nors už jus balsavo gyventojai?
– Panevėžio apygardos teismo antradienį priimtas sprendimas tikrai teisingas.
Tiesiogiai išrinkto mero nušalinimas yra Konstitucijos ir rinkėjų valios pažeidimas.
Dabar skundais užsiima mano advokatas ir ne tik. Visagino gyventojai pradėjo rinkti parašus ir žada kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Kol kas jie renkami aktyviai. Nežinau, kokia bus situacija grąžinus mane į pareigas, gal gyventojai pamanys, kad jau viskas baigėsi. Bet mes tikrai nepasiduosime.
Byla teismo dar nepasiekė
D.Štraupaitė nuo pareigų buvo nušalinta dar praėjusią kadenciją, tačiau tiesioginiuose rinkimuose gyventojai vėl išrinko ją mere.
Visagino merės byla teismui dar neperduota, tačiau prokurorė teigė, kad jos tyrimas jau artėja prie pabaigos. D.Štraupaitė įtariama reikalavusi kyšių iš bendrovių, dalyvavusių Visagino savivaldybės organizuotuose statybos ir remonto darbų konkursuose, vadovų.
Įtariama, kad verslininkai davė kyšių už tai, kad merė sudarytų palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus ir tarpininkautų dėl atliktų darbų priėmimo.
Sugrįžo ir Radviliškio meras
* Panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir Radviliškio rajono meras konservatorius Antanas Čepononis.
* A.Čepononiui ir kitiems asmenims įtarimai korupcija ir protegavimu įgyvendinant savivaldybės užsakomus statybų darbus buvo pateikti dar 2011 metais.
* Tuomet taryba rajono vadovą greitai atleido iš pareigų. Tačiau šį kovą konservatorius tiesioginiuose rinkimuose vėl buvo išrinktas meru.
* Po savivaldos rinkimų teismas vėl pritaikė sankcijas – iš pradžių A.Čepononį nušalino nuo tarybos nario, o po to ir nuo mero pareigų.
* Vis dėlto Apeliaciniame teisme politikas laimėjo – teisėjai paskelbė, kad A.Čepononis trims mėnesiams nuo mero pareigų nušalintas nepagrįstai, nes jis niekuomet netrukdė ir netrukdys bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisme.
„Lietuvos rytas“ išjudino politikus
* „Lietuvos ryto“ ne kartą paviešinti konkretūs atvejai, kai teisėsauga beatodairiškai pasinaudojo teise nušalinti nuo pareigų įtariamaisiais tapusius politikus, išjudino ir Seimo narius.
* 56 Seimo nariai nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų išaiškinta, ar Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pagal kurias teisėjai su prokurorais gali įtariamąjį nušalinti nuo pareigų, neprieštarauja Konstitucijai.
* Dabar teisėsaugos pareigūnai gyventojų tiesiogiai išrinktus politikus ore gali pakabinti kone neribotą laiką – kad ir iki jų kadencijos pabaigos. Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia įtariamąjį nušalinti mažiausiai pusei metų, po to dar trims mėnesiams, o nušalinimą pratęsti neribotą skaičių kartų.
* Parlamentarai mano, kad tokia sankcija negali būti taikoma tiesiogiai rinkėjų išrinktiems politikams ne tik neribotai, bet ir apskritai. Seimo narių manymu, tokios priemonės pažeidžia nekaltumo prezumpciją, taip pat piliečių teisę į savo rinktą valdžią.
* Planuojama, jog tai bus vienas pirmųjų klausimų, kuriuos Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje.
