Kauno taryba jau pritarė LKF konferencijoje paskubomis prastumtam projektui Santakos gatvėje steigti Krepšinio namus, kuriuose veiktų krepšinio muziejus ir įsikurtų LKF biuras.
Darbai prasidėtų 2016-ųjų pavasarį ir užtruktų maždaug metus. Projektui LKF numato išleisti iki 1,5 mln. eurų.
O kiek kiekvienais metais dar gali kainuoti Krepšinio namų išlaikymas, kol kas neįvertinta.
Žioja sprangų kąsnį
LKF vadovai norėtų muziejų įrengti pagal geriausius užsienio šalių pavyzdžius ir patrauklia forma lankytojams pateikti informaciją tiek apie Lietuvos krepšinio istoriją, tiek apie dabartį.
Už iškilius nuopelnus krepšiniui į Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų JAV įtrauktas Š.Marčiulionis mano, kad dėl pinigų stygiaus nuolat dejuojanti LKF nepajėgi patempti tokios naštos.
„Pasaulyje apskritai yra nedaug tokią prabangą galinčių sau leisti sporto federacijų. Aš net nekalbu apie krepšinį.
Savo muziejų galbūt galėtų turėti Ispanijos, Vokietijos ar Anglijos futbolo federacijos, kurių kišenės – visai kitokio gylio, – svarstė Š.Marčiulionis. – Tarp noro šlovintis ir pajamingumo reikia balanso.“
Vizijos kertasi su tikrove
Kauno savivaldybė įsipareigojo suformuoti sklypą ir parengti Krepšinio namų projektą, tačiau viskas daroma LKF lėšomis. Miestas taip pat neketina skirti nė euro Krepšinio namams įrengti ir jiems išlaikyti.
Krepšinio federacijos siūlomo verslo modelio perspektyvas įvertinę rinkodaros ir finansų ekspertai prognozuoja, kad ateityje šio objekto išlaikymas vis dėlto guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas yra sakęs, kad dalį išlaikyti reikalingų lėšų padėtų užsidirbti Krepšinio namuose veiksianti kavinė, suvenyrų parduotuvė, nuomojama konferencijų salė.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas mano, kad Krepšinio namų išlaikymas brangiai nekainuotų – galbūt net užtektų iš lankytojų surenkamų pinigų.
„O aš sunkiai tai įsivaizduoju. Būtent pakankami žmonių srautai yra didžiausia problema, – kalbėjo Š.Marčiulionis. – Į Kauno oro uostą neatskrenda ir poros lėktuvų, ir visi jau verkia, kad Laisvės alėja tuščia. Atskrenda tie pora – visi laimingi.
Tai rodo, koks mažas yra srautas. O kur dar kitas klausimas – kiek iš tų turistų užsuks į Krepšinio muziejų?“
Viltis – nuolatiniai lankytojai
Vilniuje esančiame Š.Marčiulionio sporto bare „Stars and Legends“ legendinis krepšininkas yra sukaupęs unikalią sporto trofėjų ir atributikos kolekciją.
Joje – autentiški garsenybių iškovoti medaliai, sportinė apranga su autografais. Kai tiesiogiai netransliuojamos varžybos, ekranuose sukasi istorinių rungtynių kadrai.
Kiek žmonių į „Stars and Legends“ ateina ne kaip į barą, o kaip į muziejų?
„Abejočiau, ar bent vienas specialiai dėl to užsuka. O kurie užeina į barą, tiems jau smagu apsukti ratą, apsižvalgyti“, – pasakojo olimpinis čempionas.
Š.Marčiulionis mano, kad kalbant apie Krepšinio muziejaus galimybę išlikti reikia galvoti daug plačiau: „Turėtų formuotis savotiška varžybų žiūrėjimo kultūra, kad apsilankymas muziejuje žmogui netaptų vienkartinis: pamačiau, ir viskas.
Objektas būtų funkcionalus tik tada, jei jį paverstume nuolatiniu sporto bendruomenės traukos centru.“
Misijos ir verslo kaktomuša
Ar savo ilgus metus kauptą kolekciją iš „Stars and Legends“ Š.Marčiulionis perduotų naujajam muziejui?
Krepšinio garsenybė susimąsto: „Pirmiausia turėčiau pamatyti, kas ten su kuo valgoma.
Jeigu įsitikinčiau, kad galima ir verta pasitikėti, – taip.
Juk pats kūriau tokį projektą ir ačiū, kad manimi patikėjo, pavyzdžiui, Simas Jasaitis ar broliai Lavrinovičiai, paskolinę savo laimėtus apdovanojimus.“
Tačiau Š.Marčiulionis neabejoja, kad Krepšinio muziejus tik tada gali būti ne provinciali ekspozicija, o išties nacionalinis pasididžiavimas, jeigu būtų prisidedama valstybės lygmeniu: „Tik Vyriausybė būtų pajėgi išspręsti ekonominę dalį ir apmokėti čekius.
Kitaip sunkiai įsivaizduoju, kaip tokiame muziejuje suderinti edukacinę ir pažintinę misiją su nenuostolingo verslo modeliu.“
Ar LKF turi verslo planą?
Edis Urbanavičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius:
„Departamentui svarbiausia, kad valstybės pinigai, kurie federacijoms skiriami konkrečiai sportui plėtoti, nebūtų naudojami kitiems tikslams, pavyzdžiui, statyboms.
Tačiau federacijos yra savarankiškos visuomeninės organizacijos ir pačios priima sprendimus, kaip tvarkytis su pinigais, gautais iš kitų šaltinių.
Krepšinio namų idėja man neatrodo bloga, tik lieka klausimas, ar LKF turi verslo planą, kaip jie po to bus išsilaikomi.“
Neturėtų žvalgytis į valstybės kišenę
Vytautas Janušaitis, premjero patarėjas sportui:
„Apie Krepšinio namų projektą sužinojau iš žiniasklaidos. Nemanau, kad valstybė galėtų prisidėti prie to.
Statydami daugiafunkcį kompleksą Vilniuje, Šeškinėje, ten ir planuojame nacionalinį sporto muziejų. Jei Krepšinio federacija mano, kad reikalingas atskiras krepšinio muziejus, gali jį kurti ir išlaikyti, bet be valstybės pinigų.“
Idėją bandoma prastumti tylomis
* Visuomenė apie jokius Krepšinio namus nebuvo girdėjusi iki balandžio 28-osios, kai Kaune buvo surengta LKF metinė konferencija. Paskutiniame darbotvarkės pavadinime „Einamieji klausimai“ buvo užšifruotas Krepšinio namų pristatymas.
* LKF prezidentas A.Sabonis paaiškino, kad antrajai šalies religijai įamžinti Kauno valdžia skyrė ilgam panaudos terminui 30 arų sklypą. Jo vertė – apie 867 tūkst. eurų.
* LKF vadovai lėšų Krepšinio namams statyti ir įrengti ketina gauti pardavę federacijos turimus vertybinius popierius, taip pat LKF priklausančias 350 kv. metrų patalpas Savanorių prospekte Kaune. Joms įsigyti ir įrengti 2012 m. buvo išleista apie 434 tūkst. eurų.
* „Lietuvos ryto“ žiniomis, LKF valdo apie 845 tūkst. eurų vertės obligacijų ir 27 tūkst. eurų vertės akcijų. A.Sabonis aiškino, kad tas lėšas reikia būtinai panaudoti, nes 2016-aisiais turimus vertybinius popierius valstybė kažkokiu būdu apmokestins apie 145 tūkst. eurų.
