Liaudies išmintis byloja – „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“, todėl baigiantis rugiapjūtei tradiciškai prie stalo susirinkdavo visa giminė. Tą dieną pirmą kartą ragaujama šviežiai kepta, ką tik nupjautų ir iškultų naujojo derliaus rugių duona. Apsilankę Žolinės šventėje taip pat galės pasivaišinti malūnininko troboje kepta šviežia Žaliūkių duonele.
Kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę, todėl susirinkusieji sužinos, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi ir galės susikomplektuoti savo „sėkmės puokštę“.
Pašventinta ir sudžiovinta žolynų puokštė laikoma prie šventųjų paveikslų ar kitoje garbingoje namų vietoje. Jų dedama statant naują namą, jais smilkomi namai prieš audrą ar sunegalavus gyvuliui, sveikatai stiprinti užplikoma ir geriama žolinės puokštėje surinktų žolelių arbata. Apsilankę Žaliūkių malūnininko sodyboje galės paragauti tik šią dieną verdamos gardžios ir kvapnios arbatos iš septynių vaistingų žolynų.
Gerą nuotaiką garantuos Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Salduvė“. Tautosakos lobiais dalinsis Raudėnų folkloro ansamblis „Gerviki“.
Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode rengti parodas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šiais metais lankytojų lauks paroda „Lazda turi du galu“, kurioje bus galima pamatyti, kokiomis įvairiomis ir gražiomis lazdomis ir lazdelėmis pasiramsčiuodavo mūsų senoliai.
