Liaudies išmintis byloja – „Kas per Žolinę neviešės, tas visą
gyvenimą laimės neturės“, todėl baigiantis rugiapjūtei tradiciškai
prie stalo susirinkdavo visa giminė. Tą dieną pirmą kartą ragaujama
šviežiai kepta, ką tik nupjautų ir iškultų naujojo derliaus rugių
duona. Apsilankę Žolinės šventėje taip pat galės pasivaišinti
malūnininko troboje kepta šviežia Žaliūkių duonele.
Kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę, todėl
susirinkusieji sužinos, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi
ateinantys metai būtų sėkmingi ir galės susikomplektuoti savo
„sėkmės puokštę“.
Pašventinta ir sudžiovinta žolynų puokštė laikoma prie šventųjų
paveikslų ar kitoje garbingoje namų vietoje. Jų dedama statant
naują namą, jais smilkomi namai prieš audrą ar sunegalavus
gyvuliui, sveikatai stiprinti užplikoma ir geriama žolinės
puokštėje surinktų žolelių arbata. Apsilankę Žaliūkių malūnininko
sodyboje galės paragauti tik šią dieną verdamos gardžios ir
kvapnios arbatos iš septynių vaistingų žolynų.
Gerą nuotaiką garantuos Šiaulių kultūros centro folkloro
ansamblis „Salduvė“. Tautosakos lobiais dalinsis Raudėnų folkloro
ansamblis „Gerviki“.
Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Žolinę Šiaulių
universiteto Botanikos sode rengti parodas iš Šiaulių „Aušros“
muziejaus rinkinių. Šiais metais lankytojų lauks paroda „Lazda turi
du galu“, kurioje bus galima pamatyti, kokiomis įvairiomis ir
gražiomis lazdomis ir lazdelėmis pasiramsčiuodavo mūsų senoliai.