„Mano dukrelė mane atpažįsta, tiesia rankytes. Net ašara išbėga, kai ją atneša. Bet turiu laikytis, neturiu teisės verkti ir rodyti kitokių emocijų“, – atsiduso 38 metų emigrantė Edita Zubkova, iš kurios dukra buvo atimta iš karto po gimdymo.
Keturių vaikų motina neslėpdama pasakojo, kaip ji su gyvenimo draugu Didžiojoje Britanijoje įkūrė vadinamuosius masažo namus, kaip sėdėjo kalėjime.
Vėliau prispausta nepriteklių moteris pradėjo vartoti alkoholį ir atstūmė visus, kurie jai galėjo padėti.
Emigrantų iš Lietuvos pora prarado keturis savo vaikus, tačiau ėmė dėl jų kovoti. Pagaliau tėvai džiaugiasi pirma pergale – jiems pavyko sustabdyti jauniausios dukters įvaikinimą.
Stebės dar pusę metų
Vaiko teisių apsaugos tarnybos įtikinėjo, kad mergaitė gimė apsvaigusi nuo alkoholio. Tačiau tėvams pavyko įrodyti Londono Holborno šeimos teismui, kad valdininkai elgėsi neteisėtai.
Teismas nurodė vaiko teisių apsaugos specialistams dar kartą apsvarstyti, ar galima mergaitę atimti iš tėvų.
Pusę metų teismo nurodymu socialiniai darbuotojai stebės šią šeimą ir galbūt po to motina atgaus savo 16 mėnesių dukterį.
Ji siekia atgauti visus keturis vaikus ir bando įveikti savo problemas. Atvirai pasakodama savo istoriją moteris tikisi įgyti tautiečių pasitikėjimą ir paramą.
Prižiūrėjo masažuotojas
– Kaip praradote savo vaikus? – „Lietuvos rytas“ paklausė Londone gyvenančios 38 metų E.Zubkovos.
– 2007 metais Londone mes buvome suimti. Aš ir ketveriais metais už mane vyresnis mano vaikų tėvas Andrius Zubinas, su kuriuo nesu susituokusi, buvome kaltinami žmonių grobimu, jų laikymu prievarta, prekyba žmonėmis, vertimu užsiimti prostitucija.
– Tai baisūs kaltinimai. Tikrai tai darėte?
– Į Londoną atvykdavo dirbti merginos. Aš išnuomodavau namą savo vardu, o jos dirbdavo. Pusę pinigų jos pasiimdavo, o pusę atiduodavo mums.
O man mokėjo algą kaip sekretorei. Aš atsiliepdavau telefonu ir atidarydavau duris.
– Tos merginos buvo prostitutės?
– Tai buvo dirbančios merginos. Gal nevartokite to žodžio, o vadinkite jas masažuotojomis.
– Ar tos dirbančios merginos atvažiuodavo į Londoną savo noru?
– Taip, savo noru. Jos susirasdavo mus per skelbimus, skambindavo ir klausdavo, ar yra laisvų vietų.
– Ar jos galėdavo laisvai išvykti?
– Jos atvažiuodavo, padirbėdavo ir grįždavo pas savo kavalierius.
– Kiek toks masažo seansas kainuodavo?
– Jei seansas trukdavo mažiau nei valandą, – nuo 40 iki 60 svarų (šios savaitės kursu nuo 56,43 iki 84,65 euro). O už daugiau kaip valandą klientas mokėdavo 120 svarų (169,3 euro).
Mergina kreipėsi į policiją
– Kuo užsiėmė jūsų gyvenimo draugas?
– Jis atvažiuodavo manęs pasiimti. Tais laikais vykdavo labai daug apiplėšimų.
Puldavo albanai – atiminėdavo pinigus, grobdavo merginas.
Todėl Andrius atvažiuodavo prieš vakarą pažiūrėti, kad nebūtų kokių nesusipratimų.
– Kiek kambarių buvo jūsų įstaigoje?
– Du. Darbas prasidėdavo 12 valandą ir tęsdavosi tiek, kiek merginos norėdavo. Jei jos nori, dirba ilgiau, o jei nenori, išvyksta namo.
– Šiuo jūsų verslu susidomėjo britų policija?
– Viena mergina iš Panevėžio grįžo po dvejų metų ir apkaltino mane, kad ją mušiau, kad ji buvo laikoma per prievartą. Ji visa tai paliudijo policijai.
Įtariame, kad taip elgtis ją pastūmėjo žmonės, kurie spaudė mus pardavinėti narkotikus.
Kai policija atėjo mūsų suimti 2007 metų gruodį, tų kaltinimų buvo tiek, kad supratau tik vieną žodį: mane areštuos.
Buvo labai daug policijos ir spaudos atstovų. Apie mus parašė visi britų laikraščiai.
Rasdavo pinigų alkoholiui
– Kur tuo metu buvo jūsų vaikai?
– Kol buvome kalėjime, vaikus prižiūrėjo mano motina, sesuo.
Po pusės metų grįžome iš kalėjimo ir gavome pranešimą, kad reikia išsikraustyti, nes nemokėta nuoma. Nuoma tikrai buvo nemokėta – kalėjime mums niekas nepadėjo. Mus išmetė kaip šiukšles. Likome benamiai tą dieną, kai vaikams reikėjo eiti į mokyklą!
Sėdėjome prie durų, o mano vyresniosios dukters draugės atėjo atsisveikinti ir įteikė atvirukus.
Išsikraustėme, daiktus palikome garaže. Pirmas dienas miegojome vilkike, kuriuo važinėjo Andriaus brolis. Po to glaudėmės tai pas vienus, tai pas kitus draugus.
Prašėme socialinių tarnybų atstovų suteikti mums laikiną būstą, kad vaikai galėtų eiti į mokyklą. O jie patarė siųsti vaikus į Lietuvą, kad į mokyklą eitų ten.
Pagaliau už savo santaupas ir vaikams skiriamas pašalpas išsinuomojome butą. Ir tame bute prasidėjo mano nelaimės.
Septynis mėnesius kovojau dėl savo vaikų, kuriuos žiauriai puolė vyresni: vadindavo emigrantais, ragino susirinkti mantą ir dingti iš Didžiosios Britanijos.
Vaikai grįždavo verkdami. Tada aš eidavau kariauti. Nebeišlaikiau įtampos ir pradėjau kilnoti stikliuką. Ir net nepajutau, kad jau turiu problemą. Pradėjome pyktis su Andriumi. Jis bandė man padėti. Bet alkoholiko nesustabdysi.
Kartą aš iškviečiau policiją, mano vyras buvo suimtas.
Dokumentuose rašoma, kad susiginčijome dėl gėrimo ir jis mane stumtelėjo. Atvirai sakant, aš to net neprisimenu.
– Iš kokių pinigų gėrėte?
– Gėriau iš Andriaus pinigų. Vėliau gėriau su kaimynais. Gėriau ir iš vaikų pašalpų. Taip pat iš to, ką gaudavau darbo biržoje.
Už namą laiku nebemokėdavau. Mokytojai mokykloje pastebėjo, kad mano vaikai tapo prislėgti ir agresyvūs. „Kas atsitiko?“ – paklausė jie. „Mama išvarė tėtį, labai nelaiminga, dažnai verkia“, – paaiškino vaikai.
Mus pradėjo lankyti mokyklos psichologė, Londone vadinama šeimos palaikytoja. Maniau, ji padės susitvarkyti su pašalpomis.
Darbo biržoje man vis aiškino, kad neturiu pase vizos ir negaliu gauti pašalpų. Psichologė pasiūlė iškviesti socialinius darbuotojus. Sutikau, nes už namą buvo ilgai nemokėta, o dar kartą tapti bename aš nebegalėjau.
Atėjo bulgarė. Tikra laputė! Prisigerino prie mano dukters ir susitarė, kad jai parašytų žinutę, kai motina gers.
2012-ųjų liepą pagalvojau: vaikai atostogauja, į mokyklą nereikia eiti. Imsiu ir išgersiu – kas čia blogo?
Vaikai žaidė lauke, kaimynė pasiūlė: „Eik pamiegoti, aš vaikus prižiūrėsiu.“ Tą nelemtą dieną duktė susipyko su broliais ir pranešė socialinei darbuotojai, kad mama girta miega.
Atvažiavo socialinė darbuotoja. Berniukai žaidė futbolą. Ji pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad vaikai purvini, namuose nėra ko valgyti.
Tada ir prasidėjo. Mano gyvenimo draugas paprašė suteikti jam laikiną būstą, kur galėtų pasiimti vaikus. Valdininkai atsiuntė raštą mūsų advokatui jau po darbo valandų, kad kitą dieną iš pat ryto vyks teismas dėl mūsų vaikų paėmimo į prieglaudą.
Kitą dieną Andrius nuėjo į teismą ir išgirdo, kad yra netinkamas prižiūrėti vaikus.
Mato tik jauniausią dukterį
– Ar dabar dažnai matote savo vaikus?
– Mes jų nematome, nes socialiniai darbuotojai pasiūlė nutraukti susitikimus.
Mes sakydavome vaikams lietuviškai, kad kovosime, nenuleisime rankų ir jie greitai grįš namo. Tačiau lietuviškai kalbėti socialinių darbuotojų akivaizdoje negalima.
Tik šią savaitę teismas grąžino mums teisę matyti savo vaikus kartą per mėnesį.
Iki šiol mes kartą per mėnesį vos valandą matydavome tik dukrytę.
– Kodėl negimdėte jauniausios dukters Lietuvoje? Juk buvo rizika, kad tarnybos gali bandyti atimti ir ją?
– Aš jums dar nepapasakojau, kad prieš dvejus metus pavasarį buvau areštuota. Šeštadienį aštuntą valandą ryto kažkas pabeldė į duris. Atidarau – o ten Skotland Jardas (Centrinė kriminalinės policijos valdyba Londone. – Red.).
Vėl pakliuvo už grotų
– Už ką jus vėl areštavo?
– 1996 metais buvo išduotas Europos arešto orderis Lenkijos prašymu.
Tuo metu tikrai buvau Lenkijoje. Dar visai piemenė – man buvo 18 metų – kai nuvykau į Lenkiją pas draugę. Ji mane pakvietė, žadėjo darbą. Buvo sunkūs laikai, norėjosi gražiai atrodyti.
Bet ji pirmiausia atėmė iš manęs pasą, sakė, kad nepamesčiau. O tuomet vertė dirbti prostitute – aptarnauti Lenkijos ir Vokietijos pasienyje stovinčių vilkikų vairuotojus.
Pabėgau, kreipiausi į Lietuvos ambasadą, pasas ten liko. Tai buvo toks pasas, į kurį buvo lengva įklijuoti kitą nuotrauką.
Dabar buvau areštuota už ginkluotą apiplėšimą.
Praleidau savaitę kalėjime, po to mane paleido už užstatą. Man ant kojos uždėjo prietaisą, turėjau eiti į policiją registruotis tris kartus per savaitę.
Jokių įrodymų nepateikė – nei mano nuotraukos, nei pirštų atspaudų.
Tuo metu vyko teismai dėl vyresniųjų vaikų. Tai turėjo įtakos teisėjų sprendimui.
Jie nutarė, kad esu blogas pavyzdys vaikams: iš kalėjimo į kalėjimą ir dar Europos arešto orderis už ginkluotą apiplėšimą!
Iš Anglijos negalėjau pabėgti – buvau su prietaisu ant kojos.
Jį nuėmė tik prieš gimdymą.
Keturios dienos po gimdymo dukterį iš manęs paėmė, nes pripažino, kad ji gimė apsvaigusi nuo alkoholio. Iš tikrųjų turiu visus dokumentus, kad gimė graži sveika mergytė. Alkoholio testai, kuriuos darė ligoninėje, buvo neigiami.
– Tad kodėl tarnybos teigė, kad mergaitė gimė girta?
– Juk jie žinojo, kad aš turėjau problemų dėl alkoholio, ir manė, kad gėriau per visą nėštumą.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos jau buvo suplanavusios paimti iš manęs kūdikį.
Nuo to laiko kartą per mėnesį vykstame į susitikimų centrą.
Mus stebi prižiūrėtojas. Apačioje dar dešimt jų sėdi. Aš žaidžiu su vaiku valandą.
Kartą nuėjau į mašiną parūkyti. Po to gavau laišką: „Jei dar kartą pamatysime rūkančią, susitikimai su vaiku bus nutraukti.“
– Ar kreipėtės į Lietuvos institucijas?
– Rašiau į Lietuvos ambasadą, Seimo narėms Aurelijai Stancikienei ir Irenai Degutienei, Užsienio reikalų ministerijai. Bet iki šiol negavau atsakymų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiuntė britams laišką su klausimu, kuo galėtų padėti.
Jei Lietuva būtų ką nors atsiuntusi į teismą, britų teisininkai bent nagrinėtų galimybę perduoti mažąją dukrytę auginti mano motinai. Bet britai mato, kad Lietuvai neįdomu jos pilietės likimas.
Teismas rėmėsi mano plaukų testo rezultatais. Kai kurie specialistai perspėjo teismą, kad negalima spręsti, ar motina vartoja alkoholį remiantis tiktai plaukų testu, nes mano kraujo, kepenų ir riebalų testai neigiami.
Be to, kelis mėnesius po gimdymo rezultatai nelaikomi patikimais.
– Du jūsų vaikai yra Airijos piliečiai, nes gimė Airijoje.
Ar Airijos atstovai dalyvauja teisme?
– Į Airiją aš kreipiausi per vėlai. Bet jie iš karto reagavo.
– Kuo užsiimate šiuo metu?
– Esu bedarbė, o mano draugas dirba. Jis elektrikas, santechnikas ir dujų inžinierius – keičia katilus.
Aš tvarkau jo dokumentus: mokesčius, sertifikatus. Esu vyro padėjėja. Pareigos nelengvos, bet ne kiekvieną dieną reikia dirbti.
Ambasadai pranešta apie 55 vaikus
Eglė Bloznelienė
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje patarėja
„Nuo 2015-ųjų pradžios ambasada gavo informaciją apie keturias dešimtis atvejų, susijusių su vaikų globa. Iš viso kalbama apie 55 vaikus.
Ne visi šie vaikai buvo paimti iš Lietuvos piliečių šeimų, bet jų priežiūra pakliuvo į socialinių tarnybų akiratį. Į ambasadą kreipėsi dešimtadalis šių tėvų.
Ambasada bendradarbiauja su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės institucijomis, pagal galimybes konsultuoja tėvus, vaikų artimuosius ir socialinių tarnybų darbuotojus.
Vaikų globos reikalais rūpinasi konsuliniai darbuotojai.
Dėl didelio darbo krūvio neturime atskiro darbuotojo vaikų globos klausimams.
Jei toks darbuotojas būtų, būtų galima skirti daugiau laiko ryšiams su nevyriausybinėmis organizacijomis, darbui su lietuvių šeimomis, paskatinti lietuvių šeimas globoti vaikus, kurie negali augti su savo tėvais.
Vykstant teismui dėl vaiko globos, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir teisminę praktiką, ambasadų atstovai gali dalyvauti vaikų globos bylose kaip stebėtojai. Jokių kliūčių dėl to nekyla.“
Stebimi tėvai sulaukia ir pagalbos
Zita Čepaitė
Rašytoja, žurnalistė
„Kelis kartus teko stebėti, kaip lietuvių vaikai buvo paimami iš šeimų. Tai nevyksta paskubomis. Tėvams valstybė skiria advokatą. Jis viską paaiškina ir pataria, kaip elgtis, kad tėvai galėtų atgauti vaiką. Jei tėvai nekalba angliškai, jie gauna valstybės apmokamą vertėją.
Reikalavimai į socialinių tarnybų akiratį patekusių vaikų tėvams yra labai griežti. Į socialinę globą paimto vaiko reikalais rūpinasi mažiausiai trys asmenys – socialinė darbuotoja, savivaldybės atstovas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas.
Jie sprendžia, kas vaikui geriausia, ir tą variantą pasiūlo teisingumo institucijoms.
Jei vaikas paimtas dėl to, kad tėvai gėrė, jie reguliariai tikrinami, ar vėl nevartoja alkoholio.“
