Rugpjūčio 13 d. NATO naikintuvai lydėjo Rusijos karinį žvalgybinį orlaivį Il-20, kuris skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, išjungęs automatinį atsakiklį, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais.
Rugpjūčio 14 d. naikintuvai virš Baltijos jūros lydėjo tą patį žvalgybinį orlaivį Il-20. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžių plano, išjungęs automatinį atsakiklį, nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais.
Rugpjūčio 15 d. naikintuvai kilo tris kartus, atpažino ir lydėjo šiuos Rusijos karinius orlaivius: vieną taktinį bombonešį Su-24 ir tris transporto orlaivius An-26, skridusius pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, su įjungtais automatiniais atsakikliais ir palaikiusius radijo ryšį, taip pat vieną transporto orlaivį An-26 – skrido pagal iš anksto pateiktą planą, išjungęs automatinį atsakiklį, palaikė ryšį – ir vieną transporto orlaivį An-12, kuris skrido ne pagal planą, įjungęs automatinį atsakiklį, nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais.
NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse šiuo metu vadovauja Norvegijos kariškiai, Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojantys keturiais naikintuvais F-16. Norvegai dislokuoti Aviacijos bazėje Zokniuose greta Šiaulių.
Misiją sustiprina ir Zokniuose dislokuoti, antrai pamainai NATO oro policijos misijoje pasilikę Italijos kariškiai, patruliuojantys naikintuvais „Eurofighters Typhoon“.
Emario bazėje Estijoje dislokuoti Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų orlaiviai „Eurofighters Typhoon“. O Malborko bazėje Lenkijoje dislokuoti Belgijos naikintuvų F-16, taip pat stiprinantys NATO oro policijos misiją.
Tuo tarpu jau nuo rugsėjo, kaip ne kartą buvo skelbta, NATO perpus suažins oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas.
