Medikai nerimauja, kad dėl pertvarkos dalis jų neteks darbo, o dienos chirurgijos paslaugas siūloma plėtoti tik išsaugant ir jos stacionarus rajonų ligoninėse.
– Ligoninių pertvarka leis sutaupyti pinigų, bet ar nepakenks rajonų gyventojų sveikatos priežiūros kokybei? – „Lietuvos rytas“ paklausė sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės.
– Priešingai, svarbiausias pertvarkos tikslas – pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir pirmiausia tų, kurių labiausiai reikia pacientams.
Nuodugniai išanalizavome, kiek lovų būna užimta ligoninėse, kokių medicinos paslaugų dažniausiai pageidauja žmonės, surinkome duomenis, kiek pacientų gydosi savo rajone ir kiek jų ieško pagalbos kitur.
Maždaug dešimtyje ligoninių būna užimta tik apie pusę stacionariniam gydymui skirtų lovų. Beveik 70 proc. pacientų gydosi ne savo rajono, o kitose ligoninėse ir ne vien universitetinėse ar regioninėse, bet vyksta ir į gretimas savivaldybes.
Vadinasi, žmonės renkasi, nors ir ne šalia namų esančias, užtat geresne gydymo kokybe garsėjančias gydyklas, kurios įsigijusios modernios įrangos, pritraukusios patyrusių gydytojų.
Tai pacientams svarbiausia, ypač sunkesnių ligų atvejais.
Statistika rodo, kad, pernai pradėjus veikti insultų ir infarktų klasteriams, ištikus šioms bėdoms, pavyksta išgelbėti 20 proc. daugiau gyvybių.
Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į aštuntąją vietą ES. Ar reikia geresnio įrodymo, kad gydyti turi tos gydymo įstaigos, kurios gali tai daryti kokybiškai?
– Kiek tikitės sutaupyti pinigų iš gydymo įstaigų pertvarkos?
– Pertvarkos prioritetas – ne pinigų taupymas, o pacientų interesai. Visuomenė sensta, vis didėja slaugos poreikis, bet trūksta šiai priežiūrai skirtų lovų, nors kai kurie chirurgijos skyriai pustuščiai.
Patys ligoninių vadovai pripažįsta, kad įsigali ydinga praktika, kai vidaus ligų skyriuose priimami slaugos pacientai, nes nėra kur jų paguldyti.
Mūsų projekte numatyta išplėsti slaugą pusantro karto – padidinti nuo 2 iki 3 lovų tūkstančiui gyventojų. Naudodamiesi ES parama, įsteigsime 34 gerontologijos skyrius ir kabinetus. Juose dirbs kokybišką pagalbą senyviems, keliomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams galintys suteikti specialistai.
Pertvarkius ligonines lėšos bus naudojamos racionaliau.
Antai Pasvalio ligoninėje būna užimta mažiau nei pusė lovų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondas apmoka tik realiai suteiktas paslaugas, vadinasi, finansuoja tiktai pusę ligoninės pajėgumų, bet mokėti algas medikams, išlaikyti infrastruktūrą reikia ne pusmetį, o visus metus.
– Ar pertvarka sukurs sąlygas didinti medikams algas?
– Vidutiniškai vienos stacionarinio gydymo lovos išlaikymas kainuoja 18,5 tūkst. eurų. Jei jų perteklių pavyktų sumažinti 15 proc., sutaupytume 44 mln. eurų ir šios lėšos liktų sveikatos apsaugai.
Užuot laikius tuščias lovas, ligoninėms geriau jas naudoti slaugai ir šitaip uždirbti daugiau pinigų, kuriuos galima skirti medikų algoms didinti.
Ministerija tiktai parengs rekomendacijas, kaip tai daryti.
Kitaip sakant, nušausime du zuikius – pacientai gaus jiems reikalingas paslaugas, o ligoninės nestovės tuščios ir galės daugiau mokėti darbuotojams.
Sakoma, kad dabar – rajoninių ligoninių tuštėjimo metas. Negalime prieš tai užmerkti akių. Tik ligoninių, kurios sulaukia vis mažiau pacientų, vadovai vis dar šaukia: „Mes teikiame arčiausiai žmonių esančias paslaugas.“ Jie reikalauja didinti įkainius, nes nesugeba išsilaikyti, kai jų rajono ligoniai vyksta gydytis kitur.
– Rajonuose dirbantys vyresnio amžiaus medikai baiminasi, kad gali netekti darbo. Bet gal jau laikas atjauninti ligoninių personalą?
– Lietuvos gydytojų amžiaus vidurkis – apie 50 metų, bet kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis siekia net 60 metų. Aišku, yra medikų, kurie ir būdami 80 metų gerai dirba. Todėl ir nesiūlome atleisti pensinio amžiaus gydytojų.
Jiems galima sudaryti sąlygas ir toliau gydyti, perteikti savo patirtį jaunesniems kolegoms, bet gal pakaktų dirbti ir ketvirčiu etato. Juk kai kuriems jau sunku darbuotis visu krūviu, juo labiau kad ne visiems garbaus amžiaus medikams paprasta įvaldyti naują įrangą.
Ligoninėms būtina pritraukti ir jaunų specialistų, bet kaip tai įgyvendinti, spręs pačios gydymo įstaigos.
