Dalijantis nuomonėmis Briuselyje EK pareigūnams buvo santūriai priminta, kad į rytinio ES pakraščio valstybes ir taip veržiasi dešimtys tūkstančių ukrainiečių, taip pat – rusų, baltarusių. Bet ar tai įtikinamas argumentas Briuseliui? Juk Europa šiuo metu tiesiog dūsta nuo migrantų srauto iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Matyt, todėl per Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimą birželio pabaigoje visi, kratęsi migrantų, taip supykdė Italijos, kuriai kartu su Graikija tenka didžiausia pabėgėlių našta, premjerą M.Renzi, kad jis netgi pradėjo trankyti kumščiu į stalą.
Tokį šio politiko elgesį išprovokavo ir Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad susitarimas dėl migrantų jos nedomina ir kad reikia ieškoti kitų veiksmingesnių būdų, kaip spręsti šią skaudžią problemą.
Ši tema Lietuvoje iškart sukėlė aršias diskusijas – ypač sukruto Darbo partija.
Apie tai, kad pabėgėlių integruoti faktiškai neįmanoma dėl kultūrinių ir religinių skirtumų, pirmiausia prabilo partijos pirmininkas V.Mazuronis.
Tada priekaištų dėl neva Lietuvos interesų nepaisymo derybose Briuselyje dalyvavusiam vidaus reikalų ministrui S.Skverneliui pažėrė ir „darbietė“ Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
Šių politikų abejonės dar gali būti suprantamos – vienybės dėl pabėgėlių nėra ir visoje Bendrijoje.
Bet keisčiausiai nuskambėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko pasiūlymas. Nors pirmieji pabėgėliai Lietuvą greičiausiai pasieks tik kitų metų pradžioje, jis paragino jau dabar priimti įstatymą, draudžiantį moterims viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus.
Dėl trijų šimtų žmonių – beje, nebūtinai religingų musulmonų – toks įstatymas kažin ar būtų prasmingas.
Juolab kad Lietuvoje šių pabėgėlių, ko gero, liks nedaug – kiti patrauks ieškoti laimės į turtingesnes ES šalis. Bet A.Paulauskui, regis, buvo svarbu pasakyti būtent tai dabar, apibrėžiant „darbiečių“ poziciją prieš kitų metų Seimo rinkimus.
Žinoma, Darbo partija neišrado dviračio. Visose Vakarų Europos valstybėse yra migrantų – visose jose yra ir prieš nevaldomą imigraciją kovojančių partijų.
Prancūzijoje toks judėjimas – „Nacionalinis frontas“, už Lamanšo sąsiaurio populiari Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, Italijoje už šalies grynumą kovoja Šiaurės lyga.
Tokios partijos skelbiasi kovojančios prieš valdžią, kuri purvina valstybę svetimšaliais barbarais. Beje, didėjant migrantų skaičiui daugėja ir jų rinkėjų.
Skleidžiamus mitus – visi musulmonai yra teroristai, migrantai atima iš vietinių darbo vietas – lengva paneigti.
O kas būtų, jeigu staiga viename ar kitame Europos didmiestyje nebeliktų imigrantų?
Neseniai Ispanijos dienraštis „El Mundo“ parengė reportažą, kuriame įsivaizdavo, kas įvyktų Madride, jeigu iš jo staiga dingtų visi imigrantai.
Išvada – Madride, kur gyvena ir dirba 800 tūkstančių imigrantų, įsivyrautų chaosas.
Vaisiai ir daržovės dingtų nuo parduotuvių prekystalių, nes beveik visi šio miesto sandėlių darbuotojai – atvykėliai iš kitų šalių. Statybos sustotų, nes daugiau kaip pusė statybininkų – taip pat imigrantai.
Duris užvertų barai ir restoranai, nes nebūtų kam ruošti maisto ir aptarnauti klientų. Nebebūtų kam valyti gatvių ir įstaigų, senoliai staiga netektų slaugių, o vaikai – auklių.
Kad mūsų šalyje yra nemažai pasakomis ir stereotipais tikinčių žmonių, parodo kiekvieni rinkimai. Todėl Darbo partija, trimituojanti apie migrantų keliamą grėsmę, gali sudominti dalį rinkėjų. Bet ar ji ras sąjungininkų?
Premjeras A.Butkevičius jau leido suprasti, kad daug prasmingiau planuoti ne draudimus, o kruopštų atvykėlių įtraukimą į šalies gyvenimą.
Lietuvos vidaus reikalų ministras S.Skvernelis mala į miltus „darbiečių“ argumentus ir primena – pabėgėliai atvyksta iš teritorijų, kur masiškai prievartaujamos moterys ir pjaunamos galvos kitatikiams vyrams.
Tiesa, apie konkretesnius planus ministras kol kas nekalba, nors, pavyzdžiui, Estija nesnaudžia ir planuoja priimamus pabėgėlius už valstybės lėšas mokyti estų kalbos.
Taip, Lietuvos pabėgėlių priėmimo centre jau dabar privaloma baigti 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursus, bet Estija taip pat numatė atvykėliams laikinai skirti išmokas būsto nuomai padengti, jie turės teisę į visas socialines išmokas.
Bet ar pabėgėlius galima vadinti tik problema? Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų skaičius – šalis patenka į greičiausiai nykstančių pasaulio valstybių trejetą.
Išvykstantieji grįžti neketina arba padarys tai negreitai. Todėl geresnės progos pradėti kurti protingą, ilgalaikius darbo rinkos poreikius atitinkančią imigracijos strategiją nereikėtų ieškoti.
Juk akivaizdu: darbo jėgos – ypač aptarnavimo srityje – jau greitai tikrai pritrūks.
