Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje kancleris Alminas Mačiulis teigė, kad apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą diskutuojama jau ne vienus metus. Anot jo, dar 2013 metais sudaryta speciali ir itin gausi darbo grupė, turėjusi keturis pogrupius, gilinosi į atskiras programos dalis ir teikė siūlymus. Tiesa, akivaizdu, kad didžiausias aistras kelia finansavimo klausimas.
„Žinoma, tas dokumentas niekada nebus toks tobulas, kad įtiktų visiems. Svarbiausias išlieka kultūros ministro pasiūlymas. Siūloma, kad programos priemonės būtų finansuojamos iš ministerijų gaunamų asignavimų“, – teigė jis.
A. Mačiulio teigimu, Pasaulio lietuvių bendruomenė taip pat pateikė pasiūlymų, tik kol kas nespėta į juos įsigilinti.
Premjerui teko auklėti ministrus
Kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat nebuvo patenkintas siūlomu tvirtinti programos variantu: „Šio dokumento forma galėjo ir turėjo būti kitokia. Man kelia didelį susirūpinimą Nepriklausomybės šimtmečio programos priemonių finansavimo tęstinumas. Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad šios programos finansavimas turi būti aiškus prioritetas, ir į tai turi būti atsižvelgiama ir pirminiame biudžeto planavimo etape.“
Aštriai į šiuos Š. Biručio pasvarstymus reagavo finansų ministras Rimantas Šadžius : „Jei turimas omenyje papildomas finansavimas, kuris ateitų įvedus papildomus mokesčius, gal šį klausimą ir turėtume svarstyti. Man nekelia abejonių, kaip mes suradome galimybę finansuoti šios programos priemones 2016 metams. Tikiu, kad į finansavimo tęstinumą bus atsižvelgta ir ateityje planuojant 2017-ųjų ar 2018-ųjų biudžetus, bet manyti, kad lėšų bus tiesiog galima pasiimti nuo lentynos, būtų klaidinga.“
Po šios pastabos Š. Birutis atsakė, kad apie papildomus mokesčius kalbėti nesirengia, tiesiog nori būti tikras dėl programos tęstinio finansavimo. Diskusiją nutraukė premjeras Algirdas Butkevičius: „Kalbame kaip pirmokai, nebesuprantu... Aišku, prašyčiau ministrų, kad būtų ieškoma pinigų šiai programai įgyvendinti bendraujant su verslu ar išeivija.“
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė per savo atstovą perdavė, kad turi abejonių dėl šios programos ir tikisi pasitarimo valstybės vadovų lygmeniu.
Posėdžio metu taip pat buvo išsakytos pastabos, kad pasigendama aiškios programos sąmatos.
Programoje – platūs užmojai
Darbų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos projekte numatoma tikrai nemažai: iki 2018-ųjų rekonstruoti ir Nacionaliniu kongreso centru paversti buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, įrengti daugiafunkcį kompleksą su 20 tūkst. vietų žiūrovams stadionu.
Taip pat planuojama iki 2018-ųjų užbaigti Valdovų rūmų statybas, atnaujinti Signatarų namų pastatą Vilniuje, sutvarkyti pastatą Kaune, kur tarpukariu veikė Užsienio reikalų ministerija, iki 2019-ųjų suremontuoti Istorinę prezidentūrą Kaune.
Taip pat siūloma sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje, pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui, Antanui Smetonai.
Jau anksčiau buvo pritarta siūlymams sukurti vaidybinį filmą „Tarp pilkų debesų“, surengti Dainų šventę bei pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Programoje numatoma daugiau nei 100 įvairių projektų.
