Naujienų portalas lrytas.lt domėjosi, kaip tokį Seimo narių darbštumą vertina politologai ir kokie iššūkiai laukia parlamentarų rudens sesijoje.
Galvos skausmu taps biudžetas
Politologas Gintautas Aleknonis įsitikinęs, kad rudens sesijoje politikų laukia vienas labai svarbus darbas – tai 2016 metų biudžeto patvirtinimas. Anot jo, norint sąžiningai ir racionaliai jį paskirstyti, Seimo nariams teks labai rimtai paplušėti.
„Planai yra planai ir svarbiausia visuomet juos koreguoti. Rudens sesija visuomet turi vieną ypatybę, kad pagrindinis ir svarbiausias darbas yra biudžeto sudarymas ir patvirtinimas. Džiugu, kad parlamentarai turi daug sumanymų, bet teks labai rimtai padirbėti prie biudžeto“, – apie ambicingus rudens sesijos planus sakė pašnekovas.
Pašnekovo teigimu, 2016-ųjų biudžetas yra paskutinis biudžetas prieš naujus rinkimus, ir ne tik tai – šis biudžetas bus paskutinis, kurį turės įgyvendinti ta pati valdančioji koalicija.
„Tai ir yra patys įdomiausi dalykai. Šiuo atveju galima įžvelgti du situacijos klodus. Pirmas – labiau paviršinis, kai bus daug diskutuojama apie esminius dalykus – mokesčius didinti ar mažinti, bet tai bus daroma gana paviršutiniškai ir didesnių sprendimų tikėtis gana naivu ir dėl to, kad tai priešrinkiminiai metai, tad bijoma suerzinti rinkėjus. Kitas klodas – giluminis, kuriame bus dalijami pinigai „sau maloniems projektams“ ir kiekvienas Seimo narys stengsis dėl savo apygardos“, – kalbėjo pašnekovas.
Negadins rinkėjams nuotaikos
Į klausimą, ar Seime bus imamasi iš pagrindų užvilkintų klausimų, pašnekovas atsakė: „Tokie klausimai yra labai reikalingi ir pageidaujami, nes jie suteikia galimybę politikui ilgai reikštis ir ilgai būti viešojoje erdvėje. Kas nutiktų, jei būtų išspręstas pavardžių rašybos klausimas? Kiek politikų netektų savo arkliukų“, – kalbėjo politologas.
Ar netaps valdantieji savo pačių idėjų įkaitais dėl socialinio modelio ir darbo santykių liberalizavimo? „Prognozuoti – labai nedėkingas darbas. Abejoju, ar šie klausimai bus sprendžiami skubos tvarka. Socialiniame modelyje yra trys svarbiausi žaidėjai – valstybė, darbdaviai ir darbuotojai. Iš esmės šioje situacijoje sprendžiami darbuotojų ir darbdavių santykiai, o šis valstybės užsakymu vykstantis žaidimas – sukurtas modelis.
Darbdaviai šitam žaidimui gerai pasiruošę, o štai profesinės sąjungos atrodo pasiruošusios menkiau, bet vargu ar būtų protinga šį klausimą šiuo metu spręsti iš esmės. Politikai, kalbėdami apie tam tikrus darbo rinkos suvaržymus, ne visada teisūs.“
Pasak G.Aleknonio, jei būtų priimamas koks nors ryžtingas sprendimas dar iki metų pabaigos, naujoji tvarka įsigaliotų nuo naujųjų metų, o efektas pajuntamas vasarą. „Tad efektas būtų jaučiamas per pačius rinkimus, o to niekas nenori“, – sakė pašnekovas.
Kodėl geriau problemas ignoruoti nei jas spręsti?
Politologas Tomas Janeliūnas, kalbėdamas apie tai, kodėl šalia Vyriausybės teikiamų svarstyti įstatymo projektų Seimo nariai taip pat pateikė ilgiausią laukiančių darbų sąrašą, sakė: „Planai dažnai būna maksimalistiniai, o juk Seimo nariai jau pradėjo galvoti apie būsimuosius rinkimus ir jiems reikia demonstruoti kuo didesnį aktyvumą. Atitinkamai bandoma registruoti kuo daugiau įstatymų projektų, mat rudenį tai gali tapti puikia galimybe pasirodyti viešumoje su savo idėjomis ir iniciatyvomis.“
Jau ne vieni metai Seime iš vienos sesijos į kitą vis keliauja pavardžių rašymo, azartinių lošimų, šeimos koncepcijos ir kt. klausimai, kurių spręsti niekas, atrodytų, neskuba ir artimiausiu metu šviesos tunelio gale nematyti.
„Viskas priklausys nuo valdančiosios daugumos noro uždėti pliusą arba nerizikuoti kai kurias jautriais klausimais, kad prieš rinkimus nepasidarytų sau papildomų problemų. Tokie dalykai kaip pavardžių rašymas ar šeimos koncepcija įaudrina visuomenę ir kartais dėl politinių sumetimų galima bandyti juos atidėlioti ir tikėtis, kad mažesnė žala bus daroma jų nesprendžiant“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Pažadai – garbės reikalas
Vis dėlto, anot pašnekovo, valdantieji yra įsipareigoję išspręsti tam tikrus klausimus: „Tas pats pavardžių rašymas platesne prasme yra santykių su lenkų mažuma klausimas. Šio klausimo išsprendimas socialdemokratams buvo vienas kertinių klausimų ir per praėjusius Seimo rinkimus. Jiems būtų garbės reikalas užbaigti numatytus projektų svarstymus ir priimti tai, ką žadėjo. Tai aktuali tema ne tik Lietuvos rinkėjams, bet ir partneriams užsienyje, tai juk ir užsienio politikos klausimas.“
„Neabejoju, kad socialdemokratai nori šį klausimą išspręsti, nes tam buvo skirta ne tik nemažai laiko, bet ir lėšų. Bėda ta, kad pamirštas vienas svarbus momentas – visuomenės informavimas, o kadangi tai nebuvo padaryta laiku, kilusios diskusijos pristabdys visą procesą
„Natūralu, kad Lenkų rinkimų akcijai reikia palaikyti tautinių mažumų klausimą, adresų lentelių ir pavardžių rašybos iki galo neišspręstą. Tai tipinis atvejis, kai partijai palankiau problemą nuolat eskaluoti ir laikyti dėmesio centre, o ne spręsti. Išsprendus problemą dingtų partijos egzistavimo prasmė“, – kalbėjo politologas.
T.Janeliūno teigimu, rudens sesijoje Seimo nariai veikiausiai imsis spręsti tautinių mažumų klausimą, gilinsis į švietimo įstatymo subtilybes ir, žinoma, biudžeto bei kariuomenės finansavimo klausimus.
Siūlo imtis santykių su Lenkija temos
Politologas Vytis Jurkonis, kalbėdamas apie tai, kokį darbą užsienio politikos srityje parlamentarai vilkina jau ne vieną sesiją, sakė: „Reikėtų pagalvoti apie mūsų artimiausią kaimynę ir strateginę partnerę – Lenkiją. Jau gana ilgai trunka tam tikro neaiškumo laikotarpis su šia kaimynine šalimi. Visada galima tikėtis ir žiūrėti, kad, pasikeitus valdžiai, pasikeis ir šalių santykiai, bet labai daug priklauso nuo mūsų iniciatyvos.“
V.Jurkonio teigimu, yra ne vienas klausimas, kuris dėl įvairiausių priežasčių vilkinamas: „Rytų partnerystės valstybės taip pat yra svarbios, bet Lietuva pakankamai aktyvi šiais klausimais, o štai partnerystė su Lenkija yra svarbi, kad kartu būtų derinamos pozicijos, mūsų balsas regione būtų geriau išgirstas.“
Artimiausiu metu, anot pašnekovo, esminių pokyčių santykiuose su didžiąja kaimyne neturėtų būti. Politologas taip pat teigė, kad Lietuva turi dar kartą pabrėžti, kad ji neturinti nieko prieš Rusijos piliečius, bet nesutinka su agresyvia Kremliaus politika regione. „Santykių su Rusija palaikymą pavadinčiau dvejopu. Būtina išlaikyti savo principinę poziciją dėl žmogaus teisių pažeidimų ir agresijos, bet kartu turime likti atviri Rusijos piliečiams, kuriems ir patiems neramu dėl to, kur eina jų šalis“, – kalbėjo V.Jurkonis.
