Dabar laikinoji autobusų stotis įrengta greta prekybos centro „Akropolis“, todėl keleiviai visomis būtiniausiomis prekėmis bei paslaugomis apsirūpina šioje prekybos šventovėje.
Stoties rajone įsikūrę prekeiviai piktai šnairuoja į prekybos milžiną, atimantį uždarbį. Jie nepraranda paskutinių vilties likučių ir tikisi atsigauti, kai autobusų stotis bus rekonstruota, o tai turėtų įvykti maždaug 2016-ųjų pabaigoje.
Pamirškite tai, šių prekeivių tuomet visai nebeliks! Užuot puoselėjus niekuo nepagrįstus lūkesčius, jau dabar jiems vertėtų pagalvoti apie veiklą kitoje miesto vietoje arba ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kaip po rekonstrukcijos atrodys Kauno autobusų stotis? Ji bus panaši į milžinišką prekybos centrą, kurio prieigose stovi autobusai. Panašų vaizdą dabar galima išvysti prie „Akropolio“.
Statinio viduje veiks didelė parduotuvė, kavinės, restoranai, įsikurs įvairias paslaugas teikiantys verslininkai. Ar keleiviai tikrai norės klaidžioti užkaboriais ieškodami kažkokio nepakartojamo skonio čebureko?
Didelė tikimybė, kad nebeliks kontrabandinius rūkalus, įtartinos kilmės vaistus ir būrimo paslaugas siūlančių romių – tuo turėtų pasirūpinti naujojo verslo komplekso apsaugos darbuotojai bei policijos pareigūnai.
Nelegaliai atgabentų prekių pardavėjams dabar juk nekyla minčių cigaretes pardavinėti Kauno geležinkelio stotyje, kuri prieš kelerius metus buvo rekonstruota. Iš pastato pavyko išguiti net benamius, ir šie miesto vartai pasikeitė neatpažįstamai.
Nematyti tokių prekeivių ir prie „Akropolio“ – netinkama tokiai veiklai aplinka, mat iškart prisistatytų apsaugininkai.
Panašios permainos laukia autobusų stotyje. Apmaudu pripažinti, tačiau išvydus vienoje vietoje pardavinėjamus karštus pyragėlius, bananus, bulves, kojines ir naudotus mobiliojo ryšio telefonus, galima suabejoti, ar tikrai gyvename XXI amžiaus pradžioje. Pirmą kartą į Kauną atvykusiems žmonėms gali susidaryti prastokas įspūdis apie miestą.
Dėl smarkiai pablogėjusios prekybos aimanuoja ir netoliese esančio Stoties turgaus prekeiviai. Ką gi, galbūt pasitaikė proga išspręsti užduotį, kuri daugelį metų pasirodė esanti neįveikiama miesto valdžiai.
Nors Kauno savivaldybė valdo 51 procentą Stoties turgaus akcijų, šio paketo niekaip nepavyksta parduoti. Tiek smulkieji akcininkai, tiek prekeiviai žūtbūt priešinasi bet kokioms permainoms.
Galima pamanyti, kad jiems naudinga netoliese tvyranti maišalynė, tačiau esama padėtis neturėtų tenkinti miesto valdžios, kuri yra pagrindinė šios turgavietės savininkė.
Gerokai sumažėjęs pirkėjų srautas turėtų priversti galvoti apie permainas. Galbūt senojoje turgaus vietoje vertėtų palikti tik prekybą gėlėmis, o didžiąją dalį Brazilijos lūšnynus primenančių stoginių išvis nugriauti.
Drabužių, daržovių ir kitų maisto prekių pardavėjams vertėtų kraustytis kitąpus Vytauto prospekto. Šiaulių gatvėje daugybę metų riogso Stoties turgui priklausančio prekybos komplekso griaučiai, pavirtę dar vienu Kauno vaiduokliu.
Kauno meras V.Matijošaitis pažadėjo, kad kartu su autobusų stoties renovacija turėtų pasikeisti viso miesto kvartalo vaizdas, o savivaldybė net ketina skirti šiam tikslui investicijų.
Sužibo viltis, kad V.Matijošaičio patirtis versle padės rasti išeitį, nes savivaldybės tarnautojams turbūt galima rasti prasmingesnių užsiėmimų negu turgavietės reikalai.
Šiek tiek apmaudu, kad naujosios Kauno autobusų stoties neįmanoma visiems laikams perkelti prie „Akropolio“ arba parinkti kitą visiškai naują vietą. Savaime išsispręstų bent kelios šalutinės problemos.
Jeigu išties norime Kauną paversti šiuolaikišku miestu, prekybą jame taip pat reikėtų kilstelėti į naują lygį, o dar svarbiau – atsikratyti nelegalia veikla užsiimančių vertelgų, kurie tik prisidengia smulkiojo verslo etikete.
Buvusiam Kauno merui A.Kupčinskui pradėjus kovą su vadinamaisiais naktiniais pseudobarais, pastarųjų šeimininkai taip pat spiegė apie žlugdomą smulkųjį verslą.
„Laikinoji sostinė“
