Tačiau tai dar būtų pusė bėdos. Rinkos dalyvius labiausiai išgąsdino viso veiksmo greitis, kuomet pasaulio indeksai per dieną išvalydavo po kelis šimtus milijardų dolerių vertės.
Pavyzdžiui pagrindinis Vokietijos, bei vienas svarbiausių Europos akcijų indeksų DAX, nuo rugpjūčio 10 iki rugpjūčio 24 dienos nukrito daugiau nei 12 procentų. Palyginimui, nuo šių metų sausio pirmos iki rugpjūčio pirmos tas pats indeksas buvo pakilęs maždaug 12 procentų. Tad kalbant paprastai, tai, kas buvo uždirbta per pirmuosius 8 metų mėnesius, dingo per dvi savaites.
Akcijų rinkos už atlanto atrodo dar blogiau. Pavyzdžiui pagrindinis JAV akcijų indeksas Dow Jones Industrial Average nuo metų pradžios iki rugpjūčio pakilęs nebuvo visai, o šių metų žemiausią nuo aukščiausio taško skyrė vos keli procentai. Tačiau nuo rugpjūčio 10 iki 24 indekso vertė smuko daugiau nei 11 procentų. Kas šiaip jau yra beveik vidutinis šio indekso metinis pokytis. Kas paskatino tokį staigų išsipardavimą ?
Daugiausia baimė. Iš pradžių, pradėjus kristi gana uždarai Kinijos akcijų rinkai, visas pasaulis tikėjosi, jog Kinijos valdžia imsis visų priemonių ir kritimą sustabdys. Ir kuomet ši ėmėsi aibės įvairių veiksmų, nuo draudimų parduoti akcijas iki aktyvaus akcijų kainų palaikymo vykdant tiesioginius pirkimus rinkoje, viskas porai dienų aprimo.
Juo labiau, kad tik nedidelė dalis užsienio investuotojų turėjo Kinijos akcijų, tad visi neigiami efektai turėjo likti valstybės viduje.
Tačiau kuomet prie Kinijos akcijų rinkų burbulo sprogimo prisidėjo ir prasti ekonominiai duomenys bei pasimatė, jog Kinijos ekonomika realiai lėtėja, prasidėjo panika ir baimė. Iš pradžių toliau krito Kinijos akcijos. Užsienio investuotojai ilgai netruko suprasti, jog krentant akcijų vertei, mažėja realus Kinijos gyventojų turtas. Tai reiškia dar didesnį ekonomikos lėtėjimą.
O šios šalies lėtėjimas pasauliui poveikį daro net iš kelių pusių. Nes Kinija šiuo metu yra tiek eksportuojanti, tiek prabangos ir brangesnes nei vidutines prekes bei paslaugas importuojanti rinka. Žemiausias Kinijos gyventojų sluoksnis vis dar kuria produktus pigiau, nei išsivysčiusios šalys. Todėl iš šios valstybės į pasaulį atkeliauja labai daug kiekvieną dieną naudojamų ir mums puikiai žinomų produktų.
Be to, nemažai JAV bei Europos įmonių tam tikras gamybos grandies dalis laiko Kinijoje dėl pigios darbo jėgos. Pradedant stoti valstybės ekonomikai, neigiami efektai jaučiasi ir čia. Ypač, brangstant Kinijos valiutai. Dėl šios brangimo, kitų valstybių įmonėms Kinijoje daryti verslą tampa brangiau. Kas didina sąnaudas ir verčia uždarinėti fabrikus, kas dar labiau skatina ekonomikos lėtėjimą ir įsuka recesijos spiralę.
Iš kitos pusės, Kinijoje jau susikūrė vidutinis bei pasiturintis sluoksniai, kurie labai noriai perka prekes ir paslaugas iš viso pasaulio. Modernūs atsinaujinančios energijos projektai, prabangūs Europietiški automobiliai, elektronikos prekės, vadybininkų bei vadovų apmokymai, elementariausi aptarnavimo sferos darbai- viskas buvo pradėta pirkti iš Europos bei JAV. Nes turėti šių valstybių produkciją arba būti aptarnaujamam šių valstybių įmonių, Kinijoje tapo prestižo reikalu. Visiškai nesvarbu, jog Vytauto mineralinis vanduo Lietuvoje kainuotų 2 eurus, o Kinijoje 20. Kinijoje jo parduoti būtų galima žymiai daugiau, nes pirkti tokį vandenį būtų statuso įrodymas.
Tad JAV ir Europos įmonės patyrė dvigubą smūgį: mažėjantis vartojimas ir pasikeitusios vidaus ekonominės sąlygos labai staigiai kirto per rezultatus. Pavyzdžiui BMW pardavimai Kinijoje krito tiek drąstiškai, jog įmonė pastarąjį ketvirtį rezultatus ištempė tik iš motociklų pardavimų. Automobilių pardavimai buvo tragiški.
Dar vienas aspektas, kuris investuotojams kelia didelę baimę, yra mažėjanti žaliavų paklausa Kinijoje. Stojant ekonomikai, mažėja infrastruktūros projektų kiekis ir apimtis, įmonės mažiau investuoja į plėtrą. Todėl įvairios statybinės medžiagos ar grynosios žaliavos yra vis mažiau reikalingos ir paklausios. O Kinija per pastaruosius 10 metų tapo viena didžiausių žaliavų pirkėjų pasaulyje. Paklausos mažėjimas iš šios valstybės pusės reiškia stiprų smūgį visiems žaliavų išgavėjimas, perdirbėjams ir pervežėjams. Bei juos aptarnaujančios įmonėms.
Atsižvelgdami į šiuos dalykus, investuotojai visame pasaulyje pradėjo pardavinėti įmonių, susijusių su Kinija ir jos lėtėjimu, akcijas. Iš pradžių tai sukėlė pakankamai izoliuotą tam tikrų įmonių akcijų kainų kritimą. Tačiau ilgainiui, ypač padedant įvairiems analitikams bei žinių šaltiniams, tarp rinkos dalyvių kilo baimė (ar net panika), jog dėl Kinijos dabar gali sugriūti visas pasaulis. Ko pasėkoje, per dvi savaites realiai visi pasaulio akcijų indeksai prarado bent po 10 procentų savo vertės.
Ar ilgai tai tęsis ?
Priklausomai nuo to, kaip elgsis skirtingų valstybių centriniai bankai bei kiek racionalūs bus rinkos dalyviai. Kinijos lėtėjimas pasaulio pabaigos nereiškia. Žinoma, įmonių pelnai gali sumažėti. Tačiau prieš 10 metų apie BMW ar Saulės jėgaines Kinijoje nebuvo net kalbos. O įmonės vertėsi puikiai. Tad gal būt greiti ir lengvi pelnai sumažės, bet fundamentalios įtakos stiprioms įmonėms Kinijos reikalai neturi. Tik trumpalaikę ir daugiau emocinę.
Jei Kinijos valdžia bei centrinis bankas imsis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, galime tikėtis, jog viskas susitvarkys gana greitai. Pagrindinė užduotis Kinijai- susilpninti savo valiutą. Kuo juanis bus pigesnis, tuo pigesnės bus Kinijoje pagamintos prekės užsienyje, tuo lengviau bus tiek Kinijos įmonėms, tiek JAV bei Europos įmonėms, gaminančias ir parduodančias prekes iš Kinijos.
Ypač juaniui silpnėti padėtų jei JAV centrinis bankas pakeltų šalies palūkanų normą. Tuomet brangtų doleris, kas leistų JAV vartotojams importuojamas prekes pirkti sąlyginai pigiau. Be to, kapitalas judėtų iš juanio į dolerį, kas susilpnintų juanio kursą prieš kitas valiutas. Galiausiai, Kinijos valdžia laiko labai didelį kiekį JAV valstybinės skolos, kuri yra denominuota doleriais, tad brangstant doleriui, Kinijos valdžia gautų žymiai daugiau vietinės valiutos per JAV mokamas palūkanas. O šiuos pinigus jau būtų galima investuoti į ekonomikos skatinimą.
Svarbiausia šiuo metu nepanikuoti. Taip, kritimas gali atrodyti baisus ir gali kilti didelis noras išparduoti viską, kas laikoma portfeliuose bei prisipirkus koncervų eiti į bunkerį. Tačiau šis kritimas yra įtakotas baimės bei likvidumo trūkumo rinkose- juk vasara, investuotojai atostogauja. Jei laikote ilgalaikes investicijas, tokie kritimai yra tiesiog proga nusipirkti visko pigiau. Nes daugiau realių priežasčių, atmetus Kinijos ekonomikos lėtėjimą, kristi Europos bei JAV įmonių akcijoms nėra. O Kinijos lėtėjimas, nors ir gali įtakoti šiokį tokį sukrėtimą, pasaulio pabaigos nesukels. Nes Kinija vis dar uždara ir izoliuota valstybė.
Žinoma, jei dėl panikos pradės bankrutuoti didžiosios JAV, Europos ar Japonijos įmonės, tuomet problemų turės visi. Tuomet vėl turėsime 2008 metus. Tačiau jei neracionali panika nekils, dabartinis krachas užsitęsti neturėtų.
Tad belieka kiekvieną dieną sekti situaciją ir rinkos dalyvių veiksmus bei emocijas. Jei akcijų rinkos toliau kris visame pasaulyje ir panika įsivažiuos, gali kilti nauja pasaulinė krizė. Tačiau jei po atostogų grįžę investuotojai atsipeikės ir pradės elgtis racionaliai, šis pakritimas taps tik įdomia tema ateities akademikams.
