Ar taip, ar anaip – visi blogi. Į darbą eiti žmogui vis tiek reikia, todėl nepaisant gąsdinimų apie traumuojančius potyrius, daugybė tėvų vaikus į darželį užregistruoja. Kalbos apie eiles netyla jau ne pirmus metus, tačiau dažniausiai kaltinama ne tik sistema, bet ir patys darželiai. Direktoriai ir vadovai įsivaizduojami kaip vanagai, plėšiantys pinigus ir tingintys dirbti.
Esą priimti galėtų ir daugiau vaikų, bet nenori apsikrauti. Bet ar gerai suprantame situaciją šiandieniniame darželyje bei eilių priežastis?
Pokalbis apie tai su Kauno lopšelio-darželio „Ežiukas“ direktore Irma Žilinskiene. – Kokia šiandien yra darželio situacija, kiek laukiančiųjų eilėje?
– Šiuo metu eilėje į lopšelį laukia 143 vaikai (iš jų 15 prioritetinių), į darželį – 31 vaikas (4 prioritetiniai). Vaikai gali būti užrašyti ir prieš mėnesį, ir nuo gimimo, tačiau patenkantys į prioritetinį sąrašą vis tiek eis pirmiau.
O lopšelis visuomet populiaresnis, mat pradėjęs lankyti lopšelį vaikas vėliau automatiškai pateks ir į darželį. Šiemet priimti 26. Tai bene didžiausias skaičius, kokį galime priimti per metus. Be abejo, iš tėvų pusės kyla nepasitenkinimas.
– Kiek ilgiausiai tenka laukti eilėje?
– Turime prašymų dar nuo 2011 m. Didžioji dauguma užsirašo per pirmus kelis mėnesius nuo gimimo. Tačiau būna atvejų, kuomet užrašomas ketverių metų amžiaus vaikas ir norima, kad jis galėtų lankyti nuo šiandien.
– Ar laukiantys eilėje tėvai praneša, jeigu nustoja gauti pašalpą – t.y. praranda punktą prioritetui – arba jei darželio jiems apskritai nebereikia?
– Per tiek metų, kol dirbu, niekada nėra buvę, kad tėvai patys praneštų. Visą vasarą ir rudenį skambiname vaikų, priėjusių eilę, tėvams.
Tenka skambinti ir į Airiją, ir į Australiją – prisiskambini ir tik besikalbant paaiškėja, jog šeima jau išsikrausčiusi iš Lietuvos. Kartais vaikas prieina eilę, tėvams neprisiskambiname, o sistemoje matome, kad vaikas jau lanko kitą darželį. Tada vyksta braukymai, pakeitimai… Tik rudenį jau žinome konkretų ateinančiųjų skaičių.
– Kokia būna tėvų reakcija, kai suėjus reikiamam amžiui jų vaikas vis dar laukia eilėje?
– Visada malonu paskambinti ir pranešti tėvams, jog jų vaikas nuo rugsėjo galės lankyti darželį – paaiškinti, kokių dokumentų reikia, pakviesti pasirašyti sutarties.
Tai – smagiausias momentas. Deja, dažnai tėvai paskambina pasiteirauti, kodėl nesulaukė kvietimo ir sužino, jog dar nepriėjo eilės. Jeigu vaikas laikinai, laukdamas, jau lanko kitą darželį, reakcija būna švelnesnė. O jei ne...
Kai pradedi dėstyti visą informaciją ir skaičius, dauguma neklauso. Natūralu, tėvams aktualu, ar jau galės leisti į darželį, ar ne, o konkrečios priežastys ir suvestinės lieka antroje vietoje. Iš tikrųjų juk ir mums norisi, kad visi patektų.
Reakcija natūrali: aš pati, kaip mama, galvoju, kad jeigu man reiktų grįžti dirbti, į eilę būčiau užrašiusi nuo gimimo, o kvietimo vis dar nebūtų, žinoma, imtų pyktis. Ir man tikrai nebūtų įdomu, kas dėl ko kaltas. Suprantu tėvus. Kalbamės, bandome ieškoti sprendimo. Aiškinamės, galbūt kitame, nors ir strategiškai nepatogiame, darželyje yra vieta, kur laikinai galima leisti vaiką.
– Kokios yra nuolatinio vietų trūkumo priežastys – kiek lemia pats darželis?
– Pačių darželių kaltės iš tiesų yra nulis. Viskas vykdoma pagal priėmimo tvarką, į grupes telpa tiek vaikų, kiek telpa, juk neguldysime penkiais aukštais, ar ne? Visos vietos tikrai užpildomos.
Žvelgiant į praeitį, buvo populiaresnės ilgalaikės mamų atostogos, darželiai buvo ištuštėję – buvo didesnis pradinių mokyklų poreikis, darželių mažesnis.
Valstybė nėra turtinga, jog dabar jų užtektinai pristatytų. Žiūrint miesto mastu, džiaugiamės dabartinio mero ir tarybos sumanymais, planais. Tikimės naujų darželių steigimo.
– Dauguma darželių skiriasi pobūdžiu, ugdymu, vidine sistema. Esu girdėjusi apie vietas, kuriose vaikams neduodama atsigerti, nes kitaip per pietus esą nevalgys sriubos. Kas svarbu būtent jūsų darželio metodikoje?
– Stengiamės dėl sveiko gyvenimo filosofijos, rūpinamės ugdymo turiniu. Skatiname sveikai maitintis, gerti daug vandens. Orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į tėvystės įgūdžius.
Stengiamės plėsti tėvų supratimą apie tai, kodėl, kaip ir ką daryti. Žinoma, tai pasirinkimo teisė, tačiau vanduo yra sveikata ir gyvybė, jo tikrai reikia; labai svarbus vaiko emocinis saugumas, dėmesys jam, psichofizinė sveikata.
Ar vaiko norus ir užgaidas įvertiname kaip kaprizus, ar sprendžiame bendravimu. Iš tėvų pusės svarbu ne tik paklausti: „Kaip sekėsi? Ar darželyje valgei? Ar niekas nemuša?“, bet ir nuolat bendrauti, ugdyti su vaiku ryšį.
– Ar darželis reikalingas tik kaip dieninės priežiūros, ar ir kaip vaiko ugdymo vieta?
– Darželis, kaip ugdymo įstaiga, vienareikšmiškai yra reikalingas. Daug įsitikinimų atėję iš senų laikų. Absoliutus mitas, jog darželyje vaikai sargdinami, kad daugiau laiko praleistų namie ir auklėtojos pailsėtų. Su kuo mes dirbtume?
Juk kiekvienas vaikas su savimi atsineša ir tam tikrą pinigų sumą tai dienai, šitaip galime apskaičiuoti pietus, o esant visiems maitinimas tampa paprastesnis. Visi darželį lankantys vaikai sudaro sąlygas ir galimybes jam egzistuoti toliau.
Todėl skaitant mitus ir neigiamus komentarus yra ne tik skaudu, bet ir keista. O juk neturi galimybės atsakyti, kad tai netiesa.
