Švietimo srityje apstu dalykų, kurie bado akis. Tarkim, mokinių raštingumas – vienas žemesnių Europos Sąjungoje. Kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) artėjančiais mokslo metais spręs šias ir kitas problemas?
„Pagrindinis tikslas – vykdyti daug uždavinių. Į tai įeina visi dalykai: pamoka, ugdymo metodai, popamokinis ugdymas, tai ir studijos. Visų pagrindinis tikslas – ugdymo kokybė ir pasiekimų gerinimas“, – ką derėtų nuveikti artimiausiu metu, vardijo A.Pitrėnienė.
Kaip vieną svarbiausių naujovių ji išskyrė tai, kad mokyklų vadovai galės apmokėti pavaduojančiam mokytojui iš mokinio krepšelio.
„Pamoka – tai šventa“, – sakė ministrė. Kiek pamokų paprastai praleidžia mokiniai, ministrė duomenų neturi.
Dar viena naujovė – nuo šių metų ugdymo plane numatomos trys valandos mokinių konsultavimui, kai iškyla problemos, tarkim, po prastai parašytos kontrolinės užduoties.
Taip pat ŠMM ketina skirti dėmesį nepakankamam vaikų fiziniam aktyvumui – mokyklos turės pasirūpinti, kad būtų panaudojama visa mokyklų sporto įranga.
Socialinei veiklai skiriamos valandos pailgės nuo 5 iki 20 valandų per metus.
Šiemet startuos ir jau seniai brandinamas popamokinės veiklos finansavimo projektas. Neformaliojo ugdymo krepšelis visoje Lietuvoje įvedamas nuo spalio 1 dienos. Kelerius metus šis projektas buvo išmėginamas penkiose savivaldybėse.
Tam valstybės biudžete numatyta 3,2 mln. eurų.
Rengiamasi įvesti ir ir klasės krepšelį. Jis turėtų atsirasti 2017-2018 metais. Klasės krepšelis pakeistų dabar egzistuojantį mokinio krepšelį ir finansuojamas būtų ne atskiras mokinys, o klasė. Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, klasės finansavimas nesikeistų. Šį modelį kitais metais išmėgintų penkios savivaldybės.
Svarbu, kad tėvai prisidėtų
Į konferenciją susirinkę švietimo atstovai išskyrė tėvų vaidmens svarbą ugdant mokinius.
„Tėvai neturėtų pasyviai stebėti vaiko ugdymo proceso, o aktyviai tame dalyvauti kartu su mokytojais“, – sakė mokinių tėvų atstovė Jolanta Ažondenienė. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė pabrėžė, kad mokykla nėra tik ta vieta, kur suteikiamos žinios.
„Ne kartą su ministre kalbėjome, kad mokykla turi gerbti mokinio nuomonę“, – sakė ji.
Į aukštąsias mokyklas įstoja, kas netingi
Gėdinga švietimo sistemos dėmė – į aukštąsias mokyklas įstoja tie, kurių konkursinis balas nesiekia nė vieneto. Jau kelerius metus aptariama, kad būtų keliama ši kartelė, tačiau finansinėmis galiomis besirūpinantys universitetai ir kolegijos vis dar to nepaiso.
Ministrė patikino, kad bus gerinama ir aukštųjų mokyklų veikla, ir griežtinami stojamojo balo principai.
„Šiemet tai buvo tik rekomendacija. Ministerija rekomendavo, kad minimalus stojamasis balas būtų vienetas. Atsitiko taip, kaip atsitiko. Kai kurie ir 2, ir 3. Du valstybiniai universitetai, keli privatūs išvis netaikė tokio balo“, – sakė ministrė.
Jei būtų keičiamas Mokslo ir studijų įstatymas, A.Pitrėnienė siektų, kad minimalus stojamasis balas įstatymu būtų nustatomas ir valstybės nefinansuojamoms vietoms.
Jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m.
Mokinių gretos – retesnės
Mokinių skaičius kasmet traukiasi, mokyklų dėl pertvarkos taip pat mažėja. Po daugelio metų šiemet pirmokų į klases sueis daugiau nei abiturientų.
Pirmokų šiais mokslo metais bus apie 28,8 tūkst. (pernai buvo 28 tūkst.).
Tiesa, kur mažiau nei prieš metus susirinks į mokyklas abiturientų: šiemet jų bus apie 27 tūkst. (be tų, kurie šį etapą siekia užbaigti profesinėse mokyklose), o prieš metus – 30,5 tūkst. (skaičiuojat kartu su profesinėmis, be profesinių – 28,7 tūkst.).
Iš viso bendrojo lavinimo mokyklose mokysis 330 tūkst. vaikų, praėjusiais mokslo metais jų gretos buvo gausesnės – 343 tūkst. Lietuvoje veikia 1,2 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų.
Profesinėse mokyklose mokosi apie 47 tūkst. mokinių, iki rugpjūčio vidurio jau priimta apie 13 tūkst. jaunuolių. Priėmimas tęsiamas. Pagal numatytą planą į profesines mokyklas šiemet ketinama priimti 19 tūkstančių naujų mokinių. O jeigu atsiras daugiau pageidaujančiųjų – ir daugiau. Pernai į profesines buvo priimtas 21 tūkst. mokinių.
Šalies aukštosiose mokyklose – apie 135 tūkst. studentų (praėjusiais mokslo metais – 138 400).
