Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui įtarimų sukėlė tai, kad šiuo metu mažiausiai 38 valdiškoms institucijoms vadovauja laikinieji vadovai.
Laikinas vadovavimas kai kuriose įstaigose trunka metus ar net daugiau.
Todėl Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, kuriam pavaldus Valstybės tarnybos departamentas (VTB) privalo garantuoti, kad vadovų atrankos procesas vyktų skaidriai.
Saviems trūksta intelekto
V.Gailiui susidarė įspūdis, kad kai kurios įstaigos be nuolatinių vadovų yra paliktos neatsitiktinai.
„Gali būti, kad tie postai yra pažadėti saviems, bet laukiama palankaus momento jiems ten įtaisyti.
Atrodo, kad saviškiams, nors jie ir patikimi, trūksta intelekto sąžiningai laimėti konkursus. Jie nesugeba išlaikyti net bendrų gebėjimų testo, todėl ieškoma būdų, kaip apeiti tvarką. Pavyzdžiui, pabuvus laikinuoju vadovu ir gavus palankų įvertinimą, tapti nuolatiniam“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Gailius.
Politikui abejonių kelia ir tokių institucijų veiklos efektyvumas: „Laikinasis vadovas paprastai atlieka dviejų asmenų funkcijas. Kai tai trunka metų metus, kyla natūralių klausimų: gal tas vadovas net nereikalingas, gal ir įstaiga nebūtina?“
Beje, daugelis įstaigų, kurios neturi nuolatinių vadovų, vykdo stambius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, atlieka didelės vertės viešuosius pirkimus.
„Galbūt baiminamasi, kad iš šalies atėjęs naujas žmogus gali sujaukti korupcines schemas?“ – įtarimais dalijosi Seimo komisijos vadovas.
Nuolatinių vadovų neturinčias įstaigas neretai lydi skandalai.
Antai buvusi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktorė Rasita Kraujelytė-Noreikienė ir vyriausiasis patarėjas Žilvinas Putramentas įtariami ėmę kyšius.
Bevaldystė labiau apsimoka?
Kažkodėl ilgai neskelbiamas konkursas užimti Aplinkos ministerijai pavaldaus Augalų genų banko vadovo postą. Jam jau daugiau kaip metus laikinai vadovauja Aušra Bivilienė.
Šiai ministerijai priklausanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolatinio vadovo irgi neturi daugiau kaip metus. Konkursas į šias pareigas buvo skelbiamas net keturis kartus, kol galiausiai birželio pradžioje jį laimėjo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Balys. Vis dėlto į pareigas jis vis dar nėra paskirtas.
Tuo metu Finansų ministerija delsia skelbti konkursą užimti Muitinės departamento vadovo postą, o Krašto apsaugos ministerijos vadovybė neskelbia atrankos į daug statybos darbų perkančio Infrastruktūros plėtros departamento vadovo pareigas.
Jau ilgą laiką nuolatinio vadovo neturi ir ypač didelės vertės projektus vykdanti Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai laikinai vadovauja Egidijus Skrodenis. Bet konkursas į direktoriaus pareigas neskelbiamas.
„Matyt, nuogąstaujama, kad į tokį postą neateitų žmogus iš šalies. Ko gero, šiuo atveju bevaldystė labiau apsimoka“, – samprotavo V.Gailius.
Rengiamas apynasris
Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbintas S.Skvernelis pareiškė, kad jeigu kas ir turėjo sumetimų dėl tam tikrų priežasčių vilkinti nuolatinio vadovo skyrimą, greitai tokios galimybės gali netekti.
Vidaus reikalų ministerija parengė naują vadovų atrankos tvarką, kuri turėtų įsigalioti spalį. Ji gerokai sumažintų galimą korupciją. Pavyzdžiui, numatyta, kad konkursas į atsilaisvinusias pareigas turi būti skelbiamas ne vėliau kai per tris mėnesius.
Šiuo metu VTB neturi galių nei skelbti konkursų, nei jų paspartinti.
Atranka į ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovų pareigas vyktų Valstybės tarnybos departamente, o atrankos komisijoje turės dalyvauti ir visuomeninių organizacijų atstovai.
„Tokiu atveju piktnaudžiavimo galimybės bus minimalios. Kita vertus, yra įvairių priežasčių, kodėl vadovų postai yra tušti.
Gali būti, kad tiesiog nerandama tinkamo žmogaus arba įstaigos pertvarkomos.
Pavyzdžiui, po kelių mėnesių nebeliks Vidaus reikalų ministerijai priklausančios Sveikatos priežiūros tarnybos, todėl nėra prasmės skelbti konkurso jos vadovui“, – aiškino S.Skvernelis.
