Švęsdami laisvės nuo mokesčių dieną šios partijos politikai kiekvienų metų gegužę Gedimino prospektu tempia simbolinį akmenį. Kates ir šunis auginantiems vilniečiams šventei bus skirta ne tokia tinkama data – sausio 1-oji.
Dar neatsigavę po Naujųjų metų šventimo kačių ir šunų mylėtojai su savo augintiniais galės rinktis į paradą. Jeigu ne Gedimino prospekte, tai kitoje centrinėje miesto gatvėje.
Juk tiek metų teko mokėti mokesčius už brisius ir micius, o dabar še tau – nebereikia!
Meras R.Šimašius šia proga pasveikino augintiniais besidžiaugiančius vilniečius. Nors neteko girdėti, kad sostinės vadovas pasižymi didele meile keturkojams, jam taip pat smagu, kad savivaldybė šią savaitę pritarė siūlymui atsisakyti rinkliavos už kates ir šunis.
Jeigu bus galutinai pritarta, sprendimas įsigalios nuo 2016 metų sausio 1-osios. Va, tada keturkojų šeimininkai galės eiti džiaugtis į gatves.
Nors laisvės nuo mokesčių diena dar neišaušo, R.Šimašius kačių ir šunų šeimininkams jau pataria: „Už sutaupytus pinigus geriau nuveskite augintinį pas veterinarą, nupirkite antkaklį, pavadėlį, niekuomet nepritrūkite maišelių išmatoms susirinkti.“
Šį mero patarimą Vilniaus šunų armija sutartinai palydėtų „au“.
Atsisakyti rinkliavos paskatino vienas juokingas skaičius. Vilniuje esą yra tik kiek daugiau kaip 10 tūkst. kačių ir šunų.
Net jokio gyvūno neauginantis žmogus pasakys, kad kačių ir šunų mieste yra kelis kartus daugiau. Ir benamių, ir naminių.
Aišku, beglobių gyvūnų tiksliai nesuskaičiuosi. Tačiau naminių vilniečiai neskubėjo registruoti, kad nereikėtų mokėti rinkliavos. Jeigu kaimynai susikivirčydavo, vienas dažniausių skundų būdavo toks: „Ar Petro (ar Jono) šuo registruotas?“
Vilniečiai – apsukrūs žmonės. Jeigu nelegalaus šuns šeimininkas įkliūdavo tikrintojams, aiškindavo, kad jo augintinis registruotas kaime, kur ir gyvena, o į Vilnių atvyko tik pasisvečiuoti. Būtų juokinga važiuoti į kaimą ieškoti Amsiaus būdos.
Rinkliavos rinkėjai patys ne kartą pripažino, kad kontroliuoti, ar visuotinai laikomasi keturkojų registravimo tvarkos, sunku, o surinkta rinkliava vos padengia jos administravimo išlaidas.
Savivaldybė apskaičiavo, kad per metus iš vilniečių surinkta 58 tūkst. eurų rinkliavos už kates ir šunis. O rinkliavos administravimas, gyvūnų registracija savivaldybei kainavo apie 40 tūkst. eurų.
Tie dešimt tūkstančių vilniečių, kurie mėgino sąžiningai mokėti rinkliavą, taip pat ne kartą piktinosi: galvą gali nusilaužti bandydamas suprasti, kiek mokėti reikia – 0,6 euro ar 17 eurų?
Beje, rinkliavą teko mokėti tik gyvenantiems daugiabučiuose namuose. Ar tai ne diskriminacija? Kuo skiriasi Tarandėje gyvenanti Murklė nuo Karoliniškių daugiabučio gyventojos Princesės?
Bet nebetoli diena, kai tūkstančiai sostinės keturkojų nebebus nelegalai. Vengiantys mokesčių šeimininkai iki šiol juos slapstė, dabar galės nesibaimindami registruoti. Taigi laisvė nuo mokesčių ateina. Bent jau katėms ir šunims.
„Sostinė“
