Skinti trešnių Norvegijoje moteris rugpjūčio pradžioje išsiruošė ne todėl, kad jai labai reikėjo pinigų ar negalėjo susirasti užsiėmimo Lietuvoje. Kelionės metu ji tikėjosi suderinti darbą su pramoga.
„Viena draugė tame pačiame Norvegijos ūkyje dirba jau dešimt metų. Ji įkalbėjo atvažiuoti patalkinti“, – pasakojo A.Liošinienė.
Darbo pradžia kelis kartus buvo nukeliama. Kaunietė liepą 10 dienų praleido Norvegijoje atostogaudama ir tik baigiantis poilsiui sužinojo, kad trešnės jau sunoko. Jai vis dėlto teko grįžti namo, mat buvo iš anksto paruošusi maisto produktų atsargų.
„Dėl šios priežasties kelionei labiausiai tiko mikroautobusas, nes juo galima gabenti daug bagažo“, – pasirinkimo motyvus aiškino moteris.
Džiaugėsi gaiva salone
A.Liošinienė kelionei pasirinko bendrovę „Kelpa“, kuri skelbiasi vežanti žmones ir krovinius į Švediją bei Norvegiją. Pagal paslaugų aprašymą galima spėti, kad ši įmonė veiklą sutelkė ties Lietuvos gyventojais, vykstančiais ieškoti darbo užsienyje.
Už kelionę mikroautobusu, bagažo vežimą ir kelto iš Latvijos į Švediją bilietą kaunietė sumokėjo 160 eurų.
Moteris su kitais bendrakeleiviais į mikroautobusą „Renault“ įlipo ankstų rugpjūčio 6-osios rytą šalia IX forto esančioje degalinės aikštelėje. Į tą patį ūkį Norvegijoje važiavo dar viena moteris su dukra, o iš viso link Skandinavijos pajudėjo trys tos pačios bendrovės mikroautobusai.
„Renault“ buvo įrengtos 6 vietos keleiviams, o visa kita kėbulo erdvė pritaikyta gabenti bagažą.
„Kiti keleiviai pavydžiai žvelgė į mūsų mikroautobusą, nes jame gerai veikė oro kondicionierius. Neįsivaizduoju, kaip jie iškentė kelionę svilinant daugiau kaip 30 laipsnių karščiui“, – svarstė A.Liošinienė.
Pavadavo švenčiantį kolegą
Kai mikroautobusai sustojo aikštelėje netoli Latvijos sostinės Rygos, keleiviai susipažino su pagrindiniu istorijos veikėju – prie „Renault“ vairo sėdo kitas vairuotojas, kurį bičiuliai vadino Nerka.
Maždaug 35–37 metų vyriškis buvo ką tik atvažiavęs iš Norvegijos ir vėliau pasakojo, kad negrįždamas į Lietuvą tuo pačiu maršrutu rieda jau trečiąkart.
Jis prasitarė pavaduojantis kolegą, kuris pernelyg ilgai šventė kažkieno krikštynas ir dar negalėjo vairuoti transporto priemonės.
Prieš sėdant į keltą vairuotojas užsuko į prekybos centrą ir nusipirko kelias dėžes alaus.
„Išsigandau, kad viso mikroautobuso nesulaikytų Norvegijos pasienyje ir neapkaltintų alkoholinių gėrimų kontrabanda“, – prisiminė A.Liošinienė. Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai, todėl įvežamų gėrimų kiekis į šią šalį ribojamas.
Nedrįso išvažiuoti iš kelto
A.Liošinienė įsikūrė kelto kajutėje, o kiek vėliau vaikštinėdama denyje išgirdo kelis sakinius, kuriuose, be keiksmažodžių, daugiau nebuvo jokių kitų žodžių. Pasisukusi moteris išvydo mikroautobuso vairuotoją, kuris su bičiuliu aptarinėjo būsimas išgertuves. Vyriškis dėvėjo gerokai panešiotus marškinėlius, trumpikes ir ėjo įsispyręs į šlepetes.
„Nežinau, ką naktį veikė Nerka, tačiau kitą rytą keltui pasiekus Švediją, prie mikroautobuso vairo sėdo vienas keleivis“, – pasakojo kaunietė. Ji spėja, kad svaigalų padauginęs vairuotojas tiesiog pabūgo vairuoti, mat vos išvažiavus iš kelto vietos policija labai dažnai tikrina vairuotojų blaivumą.
Kiek vėliau keleiviai išgirdo vairuotoją kalbant telefonu ir kažkam pasakojant, kad jis bare su viena moterimi šėlo iki 4 valandos ryto.
Taigi vairuotojas galėjo ilsėtis vos porą valandą, tačiau netrukus jis vėl vairavo žmones vežusį mikroautobusą, riedantį Švedijos keliais.
„Vairuotojai elgėsi keistokai. Sumanę išsimaudyti ežere jie net nesivargindavo paklausti keleivių nuomonės ir sustoję šokdavo į vandenį“, – stebėjosi A.Liošinienė. Jai jau tuomet buvo kilusi mintis paskambinti kelionę rengusios bendrovės vadovams ir pasiteirauti, ar jie žino, ką veždami žmones išdarinėja vairuotojai.
Telefonas iškrito iš rankos
Labiausiai moteris išsigando, kai riedant jau Norvegijos keliais naktį mikroautobusas kartą ties posūkiu vos išsilaikė ant kelio, o netrukus vairuotojui bekalbant iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas.
„Žmogus jau antrą parą buvo beveik nemiegojęs, todėl nenuostabu, kad nenulaikė rankose net telefono“, – kalbėjo A.Liošinienė.
Jis turbūt pats suvokė, kad kelionė gali baigtis tragiškai, todėl sustojęs pakelėje nusnūdo maždaug 40–50 minučių. Dar po poros valandų jie pasiekė kelionės tikslą pietinėje Norvegijos dalyje.
Išlipant laukė dar vienas nemalonumas – kaunietės lagaminas Norvegiją pasiekė smarkiai suplėšytas. Ji spėja, kad taip nutiko traukiant jį iš krūvos kitų lagaminų. Bendrakeleiviai skundėsi suspaustais ir naudoti netinkamais maisto produktais, kurie buvo sudėti minkštose pakuotėse.
Kaunietė lig šiol negali atsitokėti dėl mikroautobuso vairuotojo elgesio – susidarė įspūdis, kad jam labiausiai rūpi ne keleiviai, o asmeniniai reikalai, mat kalbėdamas telefonu gyrėsi sėkmingai pardavęs atsivežtą alų, cigaretes, viskį.
Nusipirko bilietą skrydžiui
Pasiekus ūkį paaiškėjo, kad iš pradžių teks skinti avietes – už kilogramą surinktų uogų šeimininkai mokėjo 16 Norvegijos kronų (apie 1,6 euro). Vėliau A.Liošinienei teko skinti ir trešnes, tačiau jų buvo labai mažai. Už kilogramą šių uogų ji gaudavo 10 kronų (šiek tiek daugiau kaip 1 eurą).
Norvegijoje praleidusi 10 dienų kaunietė suprato, kad neverta švaistyti laiko, ir nusprendė grįžti į Lietuvą.
Įvykius dar paskubino nesugebėjmas rasti bendros kalbos su ūkyje dirbusia drauge, kuri vadovavo naujokams.
„Važiuoti mikroautobusu nekilo net minčių, todėl nusipirkau bilietą skrydžiui lėktuvu“, – pasakojo moteris. Dalį atsivežtų daiktų ji paliko draugams.
Slogų kelionės įspūdį dar sustiprino vaizdas Stavangerio oro uoste, kuriame nusileido lėktuvas, atskraidinęs lietuvius. A.Liošinienė tikino niekada nemačiusi tiek daug žmonių liūdnais ir pavargusiais veidais. Ant rankų nešdami vaikus jie tempė didelius lagaminus.
„Negaliu net paaiškinti, ko aš ten važiavau. Galbūt reikėjo kažkokio sukrėtimo, kad daugiau nebenorėčiau gyventi svetimoje šalyje“, – svarstė A.Liošinienė, visai neseniai grįžusi į Lietuvą iš JAV, kur praleido dešimtmetį.
Sunkiai suvokė, ko yra klausiamas
Internete skelbiamu bendrovės „Kelpa“ vadovo telefonu atsiliepęs vyriškis prisistatė Edgaru, tačiau nenurodė nei savo pavardės, nei pareigų.
Tariamas Edgaras pareiškė, kad vairuotojams draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus visos kelionės metu.
Bendrovės taisyklėse skelbiama, kad keleiviams taip pat draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ir psichotropines medžiagas.
Įmonės nurodytu telefonu atsiliepęs žmogus pareiškė neva vairuotojai turi ilsėtis, visas procesas kontroliuojamas, tačiau nepateikė išsamesnių paaiškinimų.
„Nežinau, kas jūs esate ir kodėl turėčiau atsakinėti į klausimus“, – pokalbį užbaigė Edgaru pasivadinęs vyriškis.
Gali sukioti vairą, kol apleis jėgos
Romanas Vilčinskas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas
„Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai nenumato galimybės kontroliuoti vairuotojo darbo ir poilsio laiko, jeigu transporto priemonėje yra ne daugiau kaip 9 vietos, įskaitant vairuotojo.
Tokiu atveju kelionė prilyginama važiavimui asmeniniu automobiliu, o tai niekaip nereglamentuojama.
Visai kitokie reikalavimai taikomi licencijas keleiviams vežti turinčioms bendrovėms – jos privalo atitikti teisės aktuose numatytas kompetencijas, kvalifikaciją, prisiima tam tikrą atsakomybę.
Kitokį vežėją pasirinkę keleiviai pirmiausia turėtų pagalvoti apie savo saugumą – pavojų sveikatai ar net gyvybei.
Net keliaujant su licencijos neturinčia bendrove turėtų būti sudaroma keleivių vežimo sutartis, tačiau dažniausiai tokias paslaugas teikiančios bendrovės vengia jas pasirašyti.
Sutarčių nereikalauja ir keleiviai, kurie mėgina aiškinti inspektoriams, jog neva tik naudojasi draugų paslaugomis pasiekti kelionės tikslą. Skundai pasipila tik ištikus bėdai.“
