„Visa šeima buvo išvykusi vasarą padirbėti svetur – namus saugojo močiutė. Netoliese radusi pamestą šunį, jį priglaudė namuose. Po trijų mėnesių grįžusi šeima jau pirmą dieną pajuto įkandimus – kūnai buvo nusėti raudonomis dėmėmis, ant patalynės šokinėjo maži juodi vabzdžiai.
Daugiausia kiaušinėlių ir jau išsiritusių lervų buvo rasta svetainėje ant sofos – ten laikinai vaikų namuose gyvenusi moteris, šalia pasisodinusi naują globotinį, vakarais žiūrėdavo televizorių“, – pasakoja bendrovės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Blusos minta ir žmonių krauju
Pasak biologo Liutauro Grigaliūno, klaidinga manyti, jog gyvūnų pernešamos blusos pavojingos tik jiems – jos mėgaujasi ir žmonių krauju.
„Besimaitindamos krauju blusos deda kiaušinėlius, iš kurių per 20–25 dienas išsivysto suaugusi blusa, galinti turėti naujų palikuonių. Ši vasara buvo palanki daugeliui kenkėjų – vystymosi procesai buvo spartesni nei įprasta, tad nenuostabu, kad senolei parsivedus namo šunį, turintį blusų, jos pasklido po visus namus.
Blusos maitinasi ne tik gyvūno krauju, bet ir žmonių – į patalpas atneštos blusos jaučia žmogaus kūno skleidžiamą šilumą ir puola maitintis“, – komentuoja ekspertas.
Problema paūmės rudenį
Rudenį vėstant orams beglobiai gyvūnai, pelės, žiurkės blusų knibždančiais kailiais ieško prieglobsčio, kuriame galėtų sušilti ir peržiemoti. Dažnai tokiomis vietomis tampa laiptinės, kurių durys laikomos atidarytos, nesandarūs rūsiai, garažai.
„Blusos gali nušokti ilgesnį nei 30 cm atstumą, užsikabinti už drabužių ir parkeliauti į namus. Būdami geraširdžiai žmonės šeria benamius gyvūnus ir nesusimąsto, kad tai gali būti rimtos problemos pradžia.
Praėjusią savaitę Elektrėnuose naikinome blusas – išpurškėme ir išvalėme net 35 rūsius, kuriuose veisėsi blusos. Žmonės, norintys padėti beglobiams gyvūnams, turėtų pasirūpinti ne tik ėdesiu, bet ir antkakliais nuo blusų. Neatsakingas elgesys gali tapti ne vieno buto, o viso namo problema“, – pabrėžia M.Kutkaitė.
Perneša užkrečiamąsias ligas
Atpažinti blusos įkandimą nėra sudėtinga: blusos dažniausiai kandžioja kojas, rankas, įkandimo vietoje atsiranda netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko iki keleto dienų. Pats kenkėjas yra mažas, besparnis, apie 2–4 cm ilgio, vikriai šokinėja, blusos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais.
„Blusos kankina ne tik įkandimais, bet gali sukelti ir sunkias alergines reakcijas. Be to, šie kraujasiurbiai platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, tad labai svarbu laiku griebtis priemonių ir neleisti šiems kenkėjams išplisti“, – teigė L.Grigaliūnas.
Svarbu pasirūpinti švara
Kenkėjų kontrolės ekspertė M. Kutkaitė tikina, kad blusos gali apsigyventi net ir tvarkingiausiuose namuose – svarbiausia laiku imtis priemonių. Kenkėjų kontrolės vadovė teigia, kad būtina išnaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir plika akimi nematomas lervutes, kurių būna šimtai, – jas reikia purkšti profesionaliomis priemonėmis.
„Užklausimų naikinti blusas gauname kasdien. Žmonėms, kurie bando kenkėjus išnaikinti patys, patariame pirmiausia kruopščiai išplauti patalpas, išsiurbti ir itin gerai išvalyti visus plyšius, kilimus, minkštus baldus ir kitas ertmes, kadangi kenkėjai kiaušinius sudeda į grindų plyšius, po kilimais, sausose šiukšlėse, dulkėse, skuduruose, šunų ir kačių guoliuose, ant gyvūno kailio. Svarbu sunaikinti ne tik akimi plika matomus vabzdžius, bet ir jų kiaušinėlius.
Išnaikinus blusas namuose, būtina pasirūpinti aplinka: koridoriais, laiptine. Jei patiems nepavyksta išnaikinti šių kenkėjų, būtina kreiptis į ekspertus, nes blusos gali nesunkiai pakliūti pas draugus, kaimynus, būti išneštos į darbą ar kitas patalpas“, – perspėjo M.Kutkaitė.
