„Tai ne paleistuvystė ir ne moterų išnaudojimas. Darbas kaip ir visi kiti.
Daugelyje kultūrų vienišos moterys patiria keblumų, kai nori vakare pasilinksminti pokylyje ar pavakarieniauti malonioje aplinkoje. Gerokai paprasčiau į viešąsias vietas vakare keliauti lydimai vyro, nei eiti vienai“, – aiškino 27 metų Arnas.
Šį darbą lietuviui pasiūlė vokietė iš Hamburgo, šiltąjį sezoną leidžianti Turkijos kurortuose.
„Man visai gerai sekasi. Iš pradžių padėjo viena pagyvenusi dama, su kuria susipažinau viešbutyje poilsiautojus mokydamas šokių. Klaipėdoje ilgai lankiau sportinius šokius.
Į Turkiją atvažiavau, nes mano draugė Nijolė vyko čia pagal studentų mainų programą.
Įsidarbinau šokių mokytoju ir paskelbiau, kad galiu vesti individualias pamokas, nes striksėti su vaikais viešbutyje, kol jų tėvai gurkšnoja, man nepatiko.
Pirmoji klientė ir buvo Stefani iš Hamburgo. Antalijoje, Laros mikrorajone, ji gyvena nuolat nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, nes Vokietijoje jos sąnariams per drėgna. Tokia buvo pradžia – nieko ypatinga“, – nusišypsojo Arnas.
Teko įsigyti kostiumą
Sykį po šokių pamokos Stefani paprašė, kad Arnas ją palydėtų į restoraną, nes jai nusibodę pramogauti su savo kaulėtomis draugėmis iš Hamburgo.
„Taip ir pasakė: pasižiūrėk, kaip mes visos atrodome – išpuoselėtų kaulų rinkinys brangiuose drabužiuose“, – nuoširdžiai juokėsi Arnas.
Hamburgietei – 67 metai, panašaus amžiaus ir jos draugės. Arnui tapo nejauku, nes pirmiausia jis pagalvojo, kad neturi vakarui tinkamos aprangos.
„Tačiau Stefani viską sutvarkė – liepė drožti pirkti kostiumo ir pasakė, jog pinigus jai grąžinsiu, kai užsidirbsiu“, – neslėpė Arnas.
Lietuviui teko įsigyti vyšninės spalvos kostiumą, nes ši spalva labai patinka vokietei.
Iš pradžių klaipėdiečiui buvo kiek nejauku, nes pirmiausia jis pamanė, kad vokietė taip perka jo paslaugas ne tik restoranui.
Tačiau apsiriko.
„Ji man drėbė tiesiai, kaip vokietei būdinga: „Nesijaudink, nuo per jauno vyro subyrėčiau – man reikia nieko negalinčio širdininko!“
Kad jausčiausi visai ramus, Stefani paprašė supažindinti su Nijole, mano drauge“, – pasakojo Arnas.
Humoras – arkliškas
22 metų Nijolė, Arno draugė, pasibaigus mainų programai studijas nutarė tęsti Turkijoje. Jis studijuoja Stambule, bet vasaras kartu su Arnu leidžia Antalijoje.
„Ar mane erzina jo darbas? Pavydo nejaučiu, nors kartais jis šaiposi, jog turėčiau mokytis elegancijos iš vyresnių moterų, kurias jis lydi pramogauti.
Tiesa, ta Stefani juokauja kartais tiesiog arkliškai. Sykį Arnui pasakė: „Kai tiesi damai ranką, žiūrėk į akis, o ne mintyse krapštyk nosį. Dar galėtum ir kiek pasistiebti, o ne riesti užpakalį į jaunesnių pusę“, – juokėsi Nijolė.
Jaunesnė draugė trukdytų
Stefani buvo pasikvietusi lietuvių porą į apartamentus, kuriuos nuomojasi prie jūros. Tačiau į vakarėlius, į kuriuos ją lydi Arnas, vokietė Nijolės nekviečia.
„Jeigu tu eitum kartu, Arnas nieko neuždirbtų. O mums pramoga būtų sugadinta. Kokia moteris norėtų matyti šalia jaunesnę varžovę? Verčiau per tą laiką nueik už Arno uždirbtus pinigus kur nors su solidžiu ponu“, – iš lietuvės šaipėsi aštrialiežuvė Stefani.
Jeigu lydima Arno vokietė pramogauti eina viena, už vakarą jam sumoka 50 eurų. Jeigu jis lydi visą moterų kompaniją, kiekviena duoda jam po 30 eurų.
Dar vyras pavaišinamas gera vakariene. Bet alkoholinių gėrimų gerti jam negalima, nes kartais Stefani nori, kad būtų parvežta nuosavu automobiliu.
Pokalbiai – įvairiausi
– Apie ką jūs kalbatės, kai lydite kurią nors moterų į restoraną ar kitą pasilinksminimo vietą? – pasiteiravau Arno.
– Stefani labai domisi politika. Jeigu ko nors nežinau, kas įvyko pasaulyje arba Turkijoje, pirmiausia išklausau pamokslą, kad vyras negali būti blondinas, nes privalo skaityti laikraščius.
Ji dirbo radijo žurnaliste ir rengdavo kelionių reportažus iš Azijos kraštų.
Tačiau kartais Stefani pasakoja apie savo artimuosius ir sako, jog niekam kitam negalėtų prisipažinti, kokie jie šykštūs ir bjaurūs. Ji man nuolat teigia, jog niekada nesusidėčiau su jokia vokiete, nes jos visos – sadistės.
– Ką ji turi galvoje?
– Nežinau. Iš pradžių manydavau, kad Stefani šiurkšti, o kartais net vulgari. Bet pamažu imu suprasti, jog riebiomis replikomis slepia jautrią širdį.
– Kokia kalba kalbatės?
– Vokiškai, aš mokiausi mokykloje ir kalbu visai neblogai. Angliškai irgi moku, dabar jau daug suprantu ir turkiškai.
– Ar nesate jos šiek tiek įsimylėjęs?
– Ne. Tik suprantu, kad mano aplinkoje nebuvo tokių moterų – savarankiškų, drąsių, žodžio kišenėje neieškančių ir turtingų.
Tie turtai leidžia jai daryti kas patinka ir nieko nepaisyti.
– Koks nemaloniausias įvykis yra nutikęs?
– Buvo du labai nemalonūs. Sykį iš vieno restorano man liepė dingti turkų jaunikaitis, irgi lydintis vokietes pramogauti.
Gal netyčia jo buvusi klientė atsidūrė mano draugijoje?
Tiksliai to nežinau, bet man grasinta. Dabar stengiuosi tos vietos vengti.
O antras nemalonus įvykis nutiko su geriausia Stefani drauge – ji per daug išgėrė ir viešumoje ėmė nusirenginėti.
Niekaip negalėjau jos įtikinti, kad turime kuo greičiau sėsti į automobilį ir grįžti namo.
Parūpina papildomų klienčių
Arno piniginę neblogai papildo ir pajamos iš šokių repeticijų. Viešbutyje, kuriame anksčiau dirbo, jis dienomis įsiprašė į nedidelę salę, kurioje moko šokti poras.
„Kartais man atrodo, kad pasaulis visai suskilo per pusę – vis daugiau matau poilsiaujančių vienišų vyrų ir vienišų moterų.
Kadangi Stefani irgi tas repeticijas lanko, ji turi nuostabų sugebėjimą man surasti klienčių ir po repeticijų. Jeigu ne ji, pusės pajamų neturėčiau“, – prisipažino klaipėdietis.
Sykį Stefani pajuokavo, kad įsivaikins Arną, ir labai išgąsdino jo draugę Nijolę.
„Kartais man ima atrodyti, jog Stefani yra šiek tiek įsimylėjusi Arną. Bet ji pernelyg protinga, kad sugadintų dabartinius jai patogius santykius“, – tarstelėjo mergina.
„Čia jau tikrai perdedi, – atkirto Arnas. – Jeigu taip būtų, ji nesistengtų parūpinti man klienčių.“
Vyras tvirtino, kad santykiai su Stefani nekelia jokios grėsmės jo ir Nijolės meilei, bet jį vargina kitų moterų priekabės: „Kai vokietės prisigeria, jos tampa itin vulgarios ir net sadistės. Gali imti be priežasties įžeidinėti arba nurodinėti, kaip turėčiau gyventi.“
Padovanojo vado portretą
Kartą lietuvis asistavo turtingai turkei. Jos vyras buvo išvykęs ir moteris paprašė Arno, kad palydėtų į užmiestį pas draugus į gimimo dieną.
„Tačiau tai nebuvo tipiškas atvejis. Turkė yra Stefani bičiulė.
Abejoju, ar ji būtų ryžusis pati samdytis užsienietį į palydą. Moteris vyko į vakarėlį vilkėdama tradiciniais turtingos vietinės moters apdarais, itin griežtais.
Atsisveikindama ji pasakė, jog esu labai panašus į Turkijos valstybės įkūrėją Ataturką, gatvėje nupirko iš dailininko jo portretą ir man padovanojo“, – juokėsi Arnas.
Moterys daug išmokė
Klaipėdietis ketina pabūti Antalijoje dar porą vasarų, o paskui su Nijole grįžti į Vilnių.
„Žinau, kokios reakcijos sulauksiu, jei mano pasakojimas pasieks viešumą. Sakys: iškrypėlis, tinginys, išlaikytinis. Tačiau mano darbas nėra lengvas.
Iki šiol niekada nemaniau, jog moterys tokios sudėtingos ir kiaurai permato kitą. Labai daug ko išmokau bendraudamas su pagyvenusiomis vokietėmis.
Net mama pastebėjo, kad tapau atidesnis ir jautresnis. Bendraudamas su savarankiškomis moterimis suvokiau, kad jų gyvenimas gerokai sunkesnis nei vyrų.
Ir iššūkiai visai kitokie. Ir vienatvė daug niūresnė“, – patirtimi dalijosi Arnas.
