„Prezidentės nuomone, tautinių bendrijų švietimo padėtis Lietuvoje iš tiesų yra viena geriausių Europos Sąjungoje, nes ugdymosi sąlygos yra sudarytos lenkams, rusams, baltarusiams, ne tik tai, kad jie gali mokytis savo gimtosios kalbos, bet jie gali mokyti savo gimtąja kalba ir kitų dalykų nuo pat darželio iki aukštosios mokyklos“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė R. Kačkutė.
Prezidentės atstovė taip pat pridūrė, kad „labai nesinorėtų, kad tautinių bendrijų mokyklas lankantys vaikai taptų politinių žaidimų įkaitais“.
„Visos Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos turi vienodai jaustis Lietuvos piliečiais ir jiems turi būti sudarytos tokios pat geros sąlygos išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ir jeigu dabar yra siūlymai atšaukti lietuvių kalbos egzaminą ar jį supaprastinti, tai iš tikrųjų reiškia tam tikrą diskriminaciją, nes tautinių bendrijų vaikai tikrai negalės išmokti lietuvių kalbos taip gerai ir paskui tai darys įtaką jų gyvenimui“, – teigė vyriausioji Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais R. Kačkutė.
Pasak jos, kitų kalbų besimokantys vaikai mokyklose gali pasirinkti tik rusų ar lenkų kalbos egzaminą bei jį laikyti, ką daugelis šiuo metu ir daro, todėl nėra būtinybės įvesti kitus papildomus egzaminus.
ELTA primena, kad naujųjų mokslo metų išvakarėse, pirmadienį, prie Užsienio reikalų ministerijos pastato buvo surengta protesto akcija, skirta apginti tautinių mažumų mokyklas.
„Mes, Lietuvos lenkų ir rusų mokinių tėvai, pranešame, kad dėl nuolatinio mūsų prašymų ignoravimo ir akivaizdaus nenoro spręsti problemas lenkų ir rusų švietimo srityje, skelbiame protesto akciją“, – išplatintame pranešime rašo Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti.
Tautinių mažumų atstovai nusprendė neleisti nuo rugsėjo 2 d. savo vaikų į mokyklas.
Premjeras Algirdas Butkevičius situaciją dėl tautinių mažumų švietimo sąlygų vadina politikavimu ir nemato pagrindo rengti streikus.
