Kaip pabrėžia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, priimti pabėgėlius privalome iš solidarumo ir neturėtume jų visų traktuoti kaip nusikaltėlių. Savo ruožtu, politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis įspėja, kad jei sistema nebus keičiama iš esmės, pabėgėlių priėmimas atneš vien bėdų.
Visos Šiaurės Afrikos nepriimsime
L.Linkevičiaus teigimu, priimant pabėgėlius svarbu atskirti tuos, kurie iš tiesų yra persekiojami ir bėga nuo karo, realaus pavojaus, ir tuos, kurie tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Tiesa, jis pripažino, kad kol kas tik ieškoma mechanizmų, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai.
„Tie žmonės nėra daiktai, jie nėra nusikaltėliai. Jie bėga nuo karo. Kai kurie galbūt ieško geresnio gyvenimo. Jie patys turi nuomonę, kur vykti. Visai nekeista, kad jie bando vykti ne į Lietuvą ar Latviją, o bando patekti į Britaniją ar Vokietiją. Galbūt dalis norės likti čia, Lietuvoje, bet kitur yra kitos socialinės garantijos, pragyvenimo lygis. Tai grynai ekonominės priežastys.
Tarkime, pragyvenimo lygis Šiaurės Afrikoje nuo išsivysčiusių šalių skiriasi 40 kartų, taigi natūralu, kad žmonės ieško, kur geriau. Galima tuo piktintis, samprotauti, bet tai yra faktas, su kuriuo reikia susitaikyti“, – situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, diskusija dėl migrantų šiuo metu yra svarbiausia: „Ieškome būdų ne tik kovoti su pasekmėmis, kurios dabar vyksta, bet ir su priežastimis, kad galėtume pagaliau atskirti tuos, kurie iš tikrųjų bėga nuo mirties, pavojaus, konkrečių grėsmių, ir tuos, kurie ieško geresnio gyvenimo. Pastarųjų nelabai norime priimti, nes negalime priimti visos Šiaurės Afrikos gyventi pas save. To nebus.“
Nors Europa tokiam migrantų antplūdžiui tinkamai nepasirengė, dabar ieškoti kaltų – ne laikas, nes tai tik suskaldytų visuomenę, o to reikėtų vengti.
„Tai mums yra iššūkis, bet mes jį turime priimti ir parodyti savo solidarumą. Tikimės solidarumo iš kitų šalių, kai mums svarbu ir skauda, negalime būti nejautrūs ir nekreipti dėmesio į visa tai, kas vyksta“, – sakė L. Linkevičius.
Ksenofobijos Lietuvoje nejaučia
Ministras įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra tokio ryškaus ksenofobiško požiūrio į migrantus, kaip kitose Vakarų šalyse. Kitose šalyse vyksta protestai, riaušės, o Lietuvoje to nėra.
„Mūsų atveju pasitenkinimo ir entuziazmo nėra, bet tai suprantama. Prievolė, įsipareigojimai niekuomet per didelio entuziazmo nesukelia. Tikiuosi, kad mūsų visuomenė supranta, kas yra solidarumas, ir nėra tiems dalykams abejinga. Tikrai nėra didelio džiaugsmo, bet nėra ir atmetimo, protestų“, – sakė jis.
Todėl negalima įvardyti visų imigrantų kaip žemiausio sluoksnio atstovų ar nusikaltėlių, nes tarp jų gali būti ir išsilavinusių, gabių žmonių: „Yra visokių žmonių. Iš savo patirties galiu pasakyti: kai atvažiavo krikščionių šeimos iš Sirijos, tai buvo pasiturintys, išsilavinę žmonės, turintys profesijas. Tai tikrai nėra tie, kurie pusbadžiu gyventų. Jiems grasino visai dėl kitų priežasčių, būna, kad persekioja dėl tikėjimo. Nereikia lengvabūdiškai apibendrinti, yra visokių.“
Problemos – garantuotos?
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis kritiškai įvertino Europos Sąjungos veiksmus sprendžiant pabėgėlių problemą. Jo teigimu, Briuselis „prekiauja“ nelegaliais migrantais.
„Išdalydamas valstybėms narėms kvotas, kiek kam reikia priimti pabėgėlių, Briuselis kartu už juos valstybėms ir sumoka. Briuselis lygiai taip pat dalija kvotas oro taršai, kurias po to irgi galima pardavinėti už pinigus. Mano supratimu, tai yra prekyba žmonėmis, ir mane stebina, kad žmogaus teisių gynėjai tyli“, – teigė A. Bačiulis.
Įvertindamas Lietuvai skirtą pabėgėlių kvotą, pašnekovas teigė, kad keli šimtai imigrantų tėra lašas jūroje, tačiau plačiu mastu migrantų problema yra milžiniška.
„ES viršūnės turėtų priimti labai aiškų šios krizės sprendimą. Pasidalijimas pabėgėliais problemos neišsprendžia. Kai afrikiečiai ar Artimųjų Rytų gyventojai mato, kad ES priima pabėgėlius ir už juos moka pinigus, jie ir veržiasi. Prieš pusantrų metų krizės nebuvo, ji atsirado tuomet, kai vokiečiai pakeitė savo migrantų priėmimo politiką, o italai atidarė sienas pabėgėliams, jie juos paprasčiausiai pasikvietė.
Dabar vokiečiai kažkodėl siunta ne ant italų, kurie atidarė sieną, o užpyko ant Rytų europiečių, kad čekai nesulaikė visų tų, kurie veržiasi per Makedonijos sieną, per Vengriją tiesiai į Vokietiją“, – dėstė politikos apžvalgininkas.
Paklaustas, kokie migrantai atvyks į Lietuvą, A. Bačiulis teigė, kad, be abejo, jie bus neišsilavinę: „Nereikia turėti vilties, kad jie teigiamai paveiks mūsų ekonomiką. Jeigu mes pastatytume kažkur nuošalioje vietoje pabėgėlių priėmimo centrą, gerai prižiūrimą ir saugomą, tai problemų nesukeltų. Bet tam reikia keisti ES politiką, nes pabėgėlių negalima laikyti uždarytų.
O jeigu juos laikysi neuždarytus, gausi problemų tokių, kokias turėjo Malmės miestas Švedijoje. Tas miestas iš esmės yra okupuotas pabėgėlių, yra zonos, į kurias policija neleidžia žmonėms eiti, nes ten siautėja migrantai“, – kalbėjo A. Bačiulis.
Jis netiki, kad tarp pabėgėlių bus daug gabių, galinčių kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikai žmonių: „Suomijoje tarp 15 tūkst. somaliečių atsirado viena, kuri sugebėjo įgyti chemijos ar biologijos mokslų daktaro išsilavinimą, parašė knygą ir dabar ketina tapti Somalio prezidente. Vienetinių atvejų yra, bet migrantai plūsta šimtais tūkstančių.“
Siūlo paprastą sprendimą
Sprendžiant migrantų problemas būtina imtis esminių veiksmų – bendru sutarimu uždaryti sienas arba sumažinti pašalpas, mažinti bendras priėmimo kvotas.
„Pasidalijimas pabėgėliais yra laikinas dalykas. Tai ne sprendimas. Šiandien pasidalysime po penkis šimtus, o rytoj ateis dar tūkstantis. Šiandien pabėgėlių dalybomis mes tik giliname problemą, nes jie žiūri ir mato: priima!“ – sakė politikos apžvalgininkas.
