Optimistai gyvena viltimi, kad pastaruosius dvejus metus žemyno ir planetos pirmenybėse solidžiai žaidę lietuviai vėl prasibraus aukštai, galbūt net į pačią viršūnę. O skeptikai kitokios nuomonės.
Tai, kad spėjimai – sunkus reikalas, praėjusią savaitę parodė pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Ten neišsipildė nė viena prognozė dėl Lietuvos sportininkų galimybių.
Joks aiškiaregis nebūtų numatęs, kad aukščiausiai iš mūsiškių pakils ėjikė B.Virbalytė-Dimšienė. Bet 20 km distancijoje jos iškovotą 7-ąją vietą ir maratone R.Drazdauskaitės užimtą 11-ąją poziciją vis dėlto galima laikyti tik figos lapeliu mūsų lengvosios atletikos bejėgiškumui pridengti.
Tie, kurie Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vadovų buvo įvardijami kaip potencialūs finalininkai, nepriartėjo prie savo asmeninių rekordų. Užribyje liko šuolininkai į aukštį A.Palšytė ir R.Stanys, trišuolininkė D.Dzindzaletaitė, disko metikai Z.Sendriūtė ir A.Gudžius.
Tradicinėmis klišėmis apie patirties stoką ir nesėkmingas aplinkybes papaistę LLAF šulai dar padūsavo, kad prieš pasaulio čempionatą traumos pakirto visą būrį stiprių mūsiškių. Tačiau aiškaus atsakymo, kodėl Lietuvos lengvoji atletika kasmet smenga į vis gilesnį liūną, iš LLAF negirdėti.
Kas, jei ne federacija, turėtų rūpintis geriausia įmanoma medikų priežiūra, kad prieš svarbiausius sezono startus sportininkai nekristų lyg lapai? Kas, jei ne federacija, privalėtų objektyviai pasverti kiekvieno – ir sportininko, ir trenerio – galimybes, kad gerbėjai nesijaustų apkvailinti tuščių vilčių? Akivaizdu, kad net neblogi rezultatai jaunimo varžybose nieko nereiškia atsidūrus tarp elitinių konkurentų.
Variantai – du. Pirmas: LLAF vadovai nesusigaudo, kas iš tiesų vyksta jų darže, ir nesuvokia, kokiais tempais pirmyn šuoliuoja pasaulio sportas.
Antras: jie akiplėšiškai meluoja apie potencialą ir perspektyvas, siekdami dar didesnio kąsnio iš valstybės biudžeto ir taip itin dosniai finansuojamai šiai federacijai.
Rezultatai rodo, kad nuo kitų sporto šakų nukerpami pinigai per lengvosios atletikos vamzdį išmetami į balą. Jau nekalbant apie nesėkmes pasaulio čempionate, šiemet mūsų atletai net neišsaugojo savo vietos Europos komandinio lengvosios atletikos čempionato pirmojoje lygoje.
Jau 15 metų LLAF vairą laiko turtingas verslininkas E.Skrabulis. Buvęs sprinteris atėjo į valdžią 2000-aisiais, kai V.Aleknos žvaigždė buvo zenite ir šildė visą šalies lengvąją atletiką.
Tai truko beveik dešimtmetį, tačiau kai baigėsi įspūdingos legendinio disko metiko pergalės, paaiškėjo, kad sporto karaliene pasaulyje vadinama lengvoji atletika Lietuvoje yra nuoga.
Ką tik pasibaigęs pasaulio čempionatas Pekine tai dar kartą patvirtino. Apie medalius nėra ką net kalbėti – buvo galima nebent paprašyti kaimynų latvių, baltarusių ar lenkų, kad duotų palaikyti rankose.
Apdovanojimų nėra ir nebus, kol LLAF gyvens šlovingais prisiminimais ir galvos, kad talentai atsiras savaime.
Neklystančiu save laikančio ilgamečio federacijos prezidento politikai ir dabar pritaria ne visi sportininkai bei treneriai.
Kalbama, kad prabangų viešbutį Palangoje valdantis ir ten atletus apgyvendinantis verslininkas turi naudos iš vadovavimo federacijai, nors skelbiasi esąs jos mecenatas. Kiek LLAF sumoka tam viešbučiui ir kiek tų pinigų pavadinama parama, turbūt atsakyti gali tik mokesčių inspektoriai, nes viešai tokia informacija mažai kam prieinama.
Anksčiau sportininkai rengdavo treniruočių stovyklas ten, kur jiems patogiau ir, tikėtina, pigiau. Dabar pirmiausia tenka apsvarstyti Palangos variantą.
Šiemet net Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas buvo surengtas šiame kurorte. Tebūnie tai tik sutapimas, bet, matyt, nuo šiol lengvaatlečiai dar dažniau treniruosis Palangoje ir gyvens LLAF prezidento valdomame viešbutyje.
Federacijos vadovo ir jam paklusnių trenerių kompetencija verčia abejoti dar vienas faktas. Pasaulio pirmenybėse tuščiomis rankomis likusi D.Dzindzaletaitė galėjo išgelbėti rinktinę Europos komandiniame čempionate nuo iškritimo į autsaiderių lygą. Tačiau federacijos ekspertai nusprendė, kad trišuolininkė komandai nereikalinga.
Kol rinktinė kankinosi nelemtose varžybose Graikijoje, į rinktinę nepakviesta D.Dzindzaletaitė Ispanijoje peršoko Rio de Žaneiro olimpiados normatyvą. Jos rezultatas varžybose Graikijoje būtų buvęs geriausias ir garantavęs Lietuvai išlikimą Europos pirmojoje lygoje. Bet LLAF vadovai šią gėdą linkę nutylėti.
Pastaruoju metu šalies lengvosios atletikos veidu tapo šuolininkė į aukštį A.Palšytė. Tačiau aukšta, liekna, nuolat besišypsanti mergina niekaip negali laimėti medalio rimtose varžybose, prieš kurias stebina provokuojančiomis nuotraukomis ir asmenukėmis socialiniuose tinkluose.
Norisi tikėti, kad A.Palšytei dar viskas prieš akis, ir šios atletės talento gerbėjai pamatys jos nuotraukas „Instagram“ ne su naujais sportbačiais, o su medaliais, kurie įrodys, kad Lietuvos lengvoji atletika dar nemirė.
