Dar prieš kelerius metus į mokyklą bet kokia proga besibraunantis politikas buvo smerktinas reiškinys, tačiau dabar tai – vieša norma. Kitas dažnai privalomas mokyklos svečias – vietos dvasininkas, o jei jis neatvyksta, pasitenkinama bent mišiomis.
Pamaldumu, žinoma, niekas negalėjo pranokti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), naujo mokslo sezono pradžią paminėjusios mišiomis prie sostinės Aušros vartų, kuriose dalyvavo minios iš šios politinės jėgos valdomų savivaldybių mokyklų suvežtų moksleivių.
Tiesą sakant, tai buvo ne mišios, o tų mokyklų streikas, kurio metu skambėjo kone kasdien LLRA svaidomi kaltinimai Lietuvos valdžiai smaugiant lenkų tautinę mažumą ir jos švietimą.
LLRA vadovybė su V.Tomaševskiu priešakyje dar mėgino atsiriboti nuo šios akcijos, nors politinis manipuliavimas vaikais ir mokyklomis buvo toks akivaizdus, kad rėžė akis net šiandieniame kontekste, kai iš visko daryti politiką yra įprasta.
Nepaisant to, LLRA veikėjai žegnojosi, kad streiką organizavo patys mokiniai ir jų tėvai, o partija, nors ir remia jų reikalavimus, yra nuošalyje.
Nežinia, kas atrodė ciniškiau – ar pats streikas, ar LLRA tos veidmainiškos žegnonės.
Mokslo metų pradžios proga ryškiai pasirodė ir prezidentė D.Grybauskaitė, Rugsėjo 1-osios vizitui pasirinkusi Generolo Jono Žemaičio karo akademiją.
Čia ji šlovino kario profesiją, kaip svarbiausią šalies saugumo ir ateities garantą.
Natūralu. Rusijos invazijos grėsmė, gynyba ir kariuomenė – pastarųjų metų prezidentės arkliukas. Net sunku pasakyti, kur ją matome dažniau – Prezidentūros menėse ar ant tanko, prie karo lėktuvo Lietuvoje šiuo metu dažnai vykstančiuose NATO manevruose.
