Liepą atliktos apklausos duomenimis, R.Šimašių palaikė 51 proc. respondentų – 2 proc. daugiau nei birželį. Dalis žmonių teigia, jog prie to gerokai prisideda ne tik nuveikti darbai, bet ir aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose.
„Socialiniai tinklai – labai geras būdas bendrauti su rinkėjais. Kita vertus, popsines žinutes pamato labai daug žmonių ir tada sako, o kodėl nedirbi?
Rimtos žinutės ne tokios įdomios, jas žmonės rečiau pastebi. Socialiniai tinklai turi privalumą prieš kitas žiniasklaidos priemones – tai yra abipusis bendravimas“, – sakė meras R.Šimašius.
– Viena šio rudens naujovių – 100 eurų kompensacija tėvams, savo vaikus vedantiems į privačius darželius.
Kai kurie teigia, kad tai – paslauga turtingiesiems, nes tie, kurie gauna mažesnes ar vidutines pajamas, vis tiek neturi galimybės vaikų leisti į privatų darželį.
– Iki tol tik dideles pajamas gaunantys žmonės savo vaikus galėjo vesti į privačius darželius. Mano tikslas buvo padaryti, kad ir vidutines pajamas gaunantys žmonės tai galėtų padaryti, o su 100 eurų priemoka – įmanoma.
Neturi būti turčiumi, kad galėtum vaiką leisti į privatų darželį. Pakanka vidutinių pajamų. Jei uždirbi mažai, aišku, tų pinigų pritrūksta.
Savivaldybė ikimokyklinį ugdymą privalo garantuoti visiems. Klausimas, kokiais būdais. Yra galimybė statyti, nuomotis darželius, subsiduoti privačius darželius.
Kai skaičiuojame, kiek kainuoja statyti ar nuomotis ir kiek kainuoja 100 eurų prisidėti prie privačių darželių, tai 100 eurų priemoka yra beveik tris kartus mažiau, nei vienam vaikui per mėnesį kainuotų naujo darželio statymas ir to vaiko išlaikymas.
– Ką atsakysite Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri pareiškė, kad tokia darželių finansavimo tvarka diskriminacinė?
– Darbo partija, kuri pasirūpino kontrolierės atsiradimu šiame poste, pasistengė ir dėl daugelio kitų dalykų – kaip čia Vilniuje viskas griūva, Žaliojo tilto skulptūros, naktiniai autobusai yra blogai.
Šiuo atveju net atsakinėti nėra būtina. Kontrolierė pasakė savo nuomonę, tai rekomendacinio pobūdžio dalykas. Jei teisiškai būtų priimtas įsipareigojimas, skirtume visą krepšelį, būtų visiems vienoda sistema ir niekam nekiltų jokių klausimų. Tai ir šiaip reikėtų padaryti.
– Užsiminėte apie Žaliojo tilto skulptūras. Jums patinka vazonai vietoj skulptūrų?
– Skulptūros buvo nesaugios, tai – faktas. Ką daryti nukėlus ir kur tas skulptūras padėti?
Buvo daug spekuliacijų, kad tiltas be skulptūrų atrodys negražiai. Dabar tas tiltas palengvėjęs, nieko netrūksta, nors tie vazonai stilistiškai nėra pritaikyti prie tilto. Visas idėjas, ką daryti su tilto puošmenomis, rudenį apibendrinsime, pasiūlymai plaukia tuntais.
– Kurlink krypstate?
– Aš asmeniškai manau, kad to tilto nereikėtų laikyti šventu daiktu. Gėlės yra vienas pasirinkimų. Jeigu architektai, miesto vaizdą geriau išmanantys žmonės bus kitokios nuomonės – svarstysime.
Galbūt ten gali atsirasti šviestuvai, o gal ir apskritai nieko. Niekur nereikia skubėti.
– Šį savaitgalį vyksta Sostinės dienos. Jūs pats gyvenate centre. Neerzina šventės, paradai, maratonai centre, kai uždaromas eismas?
– Amžina miestiečių diskusija. Vieniems veiksmo per mažai, kitiems per daug. Reikia suprasti, kad mieste už sienos gyvena kaimynas, kas nors pravažiavo, praėjo, remontuoja ar švenčia.
Visą laiką yra sugyvenimo taisyklės. Man norėtųsi paprašyti pagarbos kito atžvilgiu.
Yra dalykų, kuriuos miestas gali geriau sureguliuoti.
Man tik nesuprantama, kodėl, tarkime, pasibaigus maratonui ir paskutiniam dalyviui atbėgus 16 val. 30 min. gatvė dar uždaryta iki 18 val. 30 minučių.
Svarbiausia – kad žmonės iš anksto būtų informuoti, nebūtų netikėtai įkalinti kieme, transporto maršrutai tinkamai sudėlioti, žmonės galėtų nuvažiuoti į ligoninę ir nebūtų uždaryti nepagrįstai dideli miesto plotai.
