Lietuvai jau ne kartą teko mokėti Strasbūro teismo priteistą žalos atlyginimą įkalintiems asmenims. Dar daugiau sprendimų atlyginti žalą nuteistiesiems yra priėmę Lietuvos teismai.
– Ar naujos Bausmių vykdymo kodekso pataisos neprieštarauja žmogaus teisių normoms ir atitinka ES kalinimo įstaigose įprastą tvarką? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo teisingumo ministro Juozo Bernatonio.
– Šios pataisos ir buvo parengtos, kad Lietuvoje būtų sudarytos tokios pat kalinimo sąlygos kaip ir kitose ES šalyse. Naujoji tvarka padės užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams.
Manau, šias teisės normas reikėjo priimti seniai, bet ilgai buvo delsiama nuolaidžiaujant senosios tvarkos kalėjimuose šalininkams.
– Tačiau kaip Seimui įtaką galėjo daryti senąją tvarką pamėgę kaliniai?
– Žinoma, ne nuteistieji, o kalinimo įstaigų administracija išsakydavo abejonių politikams ir šie į tai atsižvelgdavo.
Visuomet įvedant šiuolaikinius standartus susiduriama su pasipriešinimu. Naujos teisės normos ardo kalinimo įstaigose įsigalėjusius papročius. Daugumai kalinių turėtų palengvėti gyvenimas, bet tiems, kurie nori išlaikyti savą tvarką, tai nepatinka. Tačiau jei kaliniai nori europinių kalinimo sąlygų, turi susitaikyti, kad ir tvarka kalėjimuose bus europinė.
Juk turbūt neįmanoma įsivaizduoti, kad ligoninių palatose būtų leidžiama rūkyti? O kalinimo įstaigų kamerose tai iki šiol būdavo daroma. Nedidelėje uždaroje erdvėje du nuteistieji rūko, du – ne, tad pastarieji prisiteisia žalos atlyginimą, kad priversti gyventi kenksmingomis sąlygomis.
Be abejo, ir parūkyti bus galima, bet tik numatytose vietose.
– Žalos atlyginimas nuteistiesiems dažniausiai priteisiamas dėl per ankštų kamerų, o kodekso pakeitimai jų nepraplės. Ar rengiamasi kalinčius asmenis apgyvendinti erdviau?
– Kalinimo sąlygos jau pagerėjo. Kai prieš trejus metus pradėjau dirbti teisingumo ministru, buvo 10 tūkstančių kalinčių asmenų, o dabar – 8 tūkstančiai. Mažiau kalinių – daugiau vietos kalintiems.
Žinoma, europinių standartų – 5 kvadratinių metrų vienam nuteistajam – greitai neįstengsime pasiekti. Tačiau tai lemia ne gera valia, o valstybės galimybės. Ne tik kalinimo įstaigose, bet ir laisvėje žmonės nori gyventi taip, kaip turtingiausiose ES šalyse, bet nepakanka pinigų.
Kaliniai jau šiandien reikalauja europinių standartų ir skundžiasi teismams. Kiek leidžia finansai, stengiamės jiems gerinti sąlygas.
Šiuo metu projektuojamas naujas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas, jau šįmet turėtų prasidėti statybos. Norisi pirmiausia pagerinti sąlygas suimtiems, bet dar nenuteistiems asmenims, kurie dabar laikomi izoliuoti dar carinės Rusijos laikais statytame kalėjime.
– Ne paslaptis, kad pareigūnai kartais tyčia nuolat kilnoja suimtuosius po prasčiausius izoliatorius, kad jie psichologiškai palūžtų ir prisipažintų nusikaltę. Gal kuo labiau apšnerkštos areštinės, tuo lengviau dirbti prokurorams?
– Tai jau pasenusi praktika, nors gal kai kurie pareigūnai iš inercijos dar taiko tokius metodus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad priimtos ir Suėmimo įstatymo pataisos, kurios apriboja galimybes taip elgtis.
– Jūs siūlėte už ekonominius nusikaltimus rečiau taikyti realias kalinimo bausmes.
Bet ar tai neskatins dar didesnės korupcijos?
– Siūlėme Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų teismui kai kuriais atvejais lanksčiau spręsti, ar būtina taikyti tik laisvės atėmimo bausmę. Juk tai kainuoja valstybei.
Be to, nusikaltimą padaręs asmuo dirbdamas galės greičiau atlyginti žalą.
Vieni teisininkai mano, jog svarbiausias bausmės tikslas – atgrasyti nuo nusikaltimo, todėl bausti reikia kuo griežčiau.
Aš pritariu kitai nuomonei, kad visuomenei tiesiogiai nepavojingų asmenų nebūtina izoliuoti. Juk kalėjimas neretai tik trukdo žmogui grįžti į visuomenę.
– Daug metų kalbama apie Lukiškių kalėjimo iškeldinimą iš sostinės centro. Kodėl kalbos niekaip nevirsta darbais?
– Lukiškėse įsikūrusios trys kalinimo įstaigos: tardymo izoliatorius, kalėjimas ir ligoninė.
Pastarąją pamažu perkeliame į Pravieniškes.
Suplanuota Vilniaus pakraštyje iki 2022 metų pastatyti naują kalėjimą, kur persikeltų ne tik Lukiškių, bet ir Rasų bei Sniego gatvėse esančias kalinimo įstaigos. Bet neaišku, ar pavyks sutarti dėl finansavimo modelio, nes valstybė negali iškart skirti tiek pinigų.
Jau baigtos ilgai trukusias derybos su bendrovėmis dėl šio projekto, bet pasiūlyta, manau, pernelyg didelė kaina. Vyriausybės komisija spręs, ar galima tiek mokėti.
