Kaliniai, tarsi būtų konstitucinės teisės specialistai, aiškina, kad nauja kalinimo tvarka prieštarauja Konstitucijai ir neatitinka žmogaus teisių.
Negi iš tiesų šios pataisos nuteistiesiems tokios baisios, kad jiems nelieka kitos išeities, nei pjaustytis rankas ar badauti?
Teisingumo ministras J.Bernatonis tvirtina, jog yra visiškai priešingai, – kodekso pataisos buvo parengtos būtent todėl, kad Lietuvai reikia įvesti ES šalyse įprastą tvarką ir išgyvendinti iš sovietinių laikų išlikusius nuteistųjų kastomis grįstus papročius.
Kitaip sakant, nuteistieji reikalauja europinio lygio kalinimo sąlygų, bet europinė tvarka daliai jų nepatinka.
Nuteistieji skundžiasi ilgalaikių pasimatymų varžymu (esą jie negalės matytis su savo vaikais), draudimu rūkyti kamerose, draudžiamų maisto produktų sąrašu, ribojamu drabužių bei avalynės kiekiu, sumažinta pinigų suma, kurią galima išleisti kalinimo įstaigų parduotuvėse.
Turbūt didžiausiu absurdu dvelkia jų reikalavimas nedrausti rūkyti kamerose. Iki šiol tai buvo leidžiama, bet kai kurie nerūkantys kaliniai jau pasinaudojo šia tvarka, kad prisiteistų iš valstybės žalos atlyginimą, nes jie priversti gyventi sveikatai kenksmingomis sąlygomis.
Iš tiesų ne visi kalintys asmenys rūko ir teismams tenka pripažinti, kad jų teisės pažeidžiamos.
Pagal naująją tvarką, rūkantieji galės patraukti dūmo du kartus per dieną per pasivaikščiojimą. Gal kai kas mano, kad per retai, bet tik tai dar gali kelti diskusijas, o ne pati teisė rūkyti kamerose.
Nežmoniškas gali atrodyti draudimas nuteistiesiems susitikinėti su vaikais. Tik ar tikrai taip ketinama su jais elgtis?
Iš tiesų naujos taisyklės numato, kad nuteistieji su vaikais pasimatys ne per ilgalaikius, o per trumpalaikius susitikimus ir tuomet jie visą dėmesį galės skirti atžaloms.
Tokio suvaržymo prireikė, nes ilgalaikiai – iki dviejų parų trunkantys nuteistųjų susitikimai su artimaisiais – virsta sekso pasimatymais, o kol jie būna užsiėmę intymiu bendravimu, jų vaikai leidžia laiką žaidimų kambariuose prižiūrimi kalinimo įstaigų darbuotojų.
Todėl ir numatyta, kad vaikai galės bendrauti su nuteistais tėvais per trumpalaikius, iki 3 valandų truksiančius susitikimus, bet jiems neteks parą ar net ilgiau leisti laiką kalėjime prižiūrimiems pareigūnų.
Ilgalaikiai susitikimai sutrumpinami nuo dviejų iki vienos paros, bet jų skaičius didinamas nuo 4 iki 6 kartų per metus. Tai ES šalyse įprasta tvarka. Mat susitikimai retai trunka dvi paras, dažniausiai pakanka ir vienos, todėl patiems nuteistiesiems netgi patogiau trumpesni, bet dažnesni pasimatymai.
Draudžiamo maisto sąraše atsidūrė mielės, kitokie greitai rūgstantys produktai, iš kurių nuteistieji gaminasi svaigalus. Iš namų jiems atnešamą maistą nutarta riboti, nes su juo perduodami telefonai ir net narkotikai.
Kalinimo įstaigų parduotuvėse išleidžiamų pinigų ribojamai siejami su nuteistųjų drausme. Mažiausiai išleisti galės drausmės grupėje kalintys asmenys, o lengvojoje – dvigubai daugiau.
Matyt, tai nepatinka save prie aukščiausių kastų priskiriantiems ir kitiems nuteistiesiems savo valią diktuojantiems kaliniams.
Manoma, kad ir bado streiką dalis nuteistųjų tęsia ne savo noru, o bijodami šią akciją sumaniusių šulų.
Regis, nuteistųjų bado streikas paradoksaliai patvirtino, kad kalinimo įstaigose niekaip nepasiseka įvesti elementarios tvarkos. Kalėjimų sienos – kaip rėtis, nes kaliniai žurnalistų pagalbos prašo ir skambučiais, ir elektroniniais laiškais.
Patys pareigūnai pripažįsta, kad pralaimi kovą mėgindami neleisti nuteistiesiems naudotis mobiliaisiais telefonais, kurie tapę svarbiausiu įrankiu mulkinant senyvus žmones išsigalvotomis jų artimųjų nelaimėmis.
Apgavysčių nemažėja, nors šįmet per kratas iš nuteistųjų jau atimta 5500 telefonų. Bet kiek jų konfiskuojama, tiek pat ar net dar daugiau įvairiais būdais patenka į kalinimo įstaigas.
Akivaizdu, kad užkirsti kelią telefonų naudojimui įmanoma tiktai blokuojant mobilųjį ryšį, bet, nepaisant Kalėjimų departamento pažadų, tai padaryti iki šiol nepavyksta.
Badaujantys kaliniai tvarkos kalėjimuose, ko gero, labiausiai ir nenori. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl jie nemato jiems suteiktų naujų lengvatų.
Nuteistieji dabar nevaržomai gaus vokų, popieriaus, pašto ženklų, bus leidžiama jiems atsiųsti asmeninę patalynę. Planuojama, kad likus pusmečiui iki lygtinio paleidimo jie bus perkeliami į pusiaukelės namus, kur privalės nakvoti, bet galės dirbti ar mokytis.
Gal net dar svarbesnės neseniai priimtos Suėmimo įstatymo pataisos, kuriomis ribojamos teisėtvarkos pareigūnų galimybės piktnaudžiauti, kai siekiant priversti įtariamuosius pripažinti kaltę jiems tyčia sukuriamos itin prastos kalinimo sąlygos.
Tiesa, galima abejoti, ar naujos taisyklės garantuos kalinimo įstaigose europinę tvarką. Bet tokios normos jau seniai įdiegtos toliau pažengusiose ES šalyse.
