Lietuvoje per 2014 m. nusižudė 930 žmonių. Iš jų – 769 vyrai ir 161 moteris. Galima palyginti – 2010 m. nusižudė 1018 žmonių, o 2013 m. 1085 lietuviai.
„Savižudybių skaičius mažėja, tačiau Lietuvos rodiklis išlieka labai aukštas. Reikia pažymėti, kokie veiksniai lemia savižudybes. Socialinė ekonominė situacija, socialinių garantijų pasiekimas arba praradimas, darbo, būsto praradimas ir skurdas. Tai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia savižudybes“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė spaudos konferencijoje Seime.
Mažiausiai žmonių nusižudo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse savižudybių skaičius gerokai viršija Lietuvos savižudybių vidutinį rodiklį.
„Galima daryti išvadą, kad šios apskritys kiekvienais metais netenka daugiausia gyventojų“, – sakė Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė profesorė Virginija Adomaitienė.
Nuo 2010 m. daugiausia žudosi 25–50 metų asmenys.
„Galima drąsiai teigti, kad savižudybių skaičius miestuose ir kaimuose statistiškai reikšmingai nesiskiria“, – sakė psichiatrė.
Mieste didėja jaunimo savižudybių tendencija, kaimuose kitaip – čia daugiau žudosi 60 m. ir vyresni žmonės.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė pabrėžė, kad specialistams, dirbantiems 112 ir priimantiems pagalbos prašančių žmonių skambučius, trūksta žinių, kaip atpažinti apie nusižudymą galvojantį žmogų.
„Turi reikšmės ir tai, kad mes tapome abejingi vieni kitiems. Smurtas artimoje aplinkoje tapo kone įprastu dalyku, patyčios – taip pat. Tai lemia veiksnius, kurie žmogų veda prie savižudybės“, – sakė O.Davidonienė.
Ji pabrėžė ir tai, kad po Vytauto Šapranausko savižudybės Lietuvoje gerokai šoktelėjo savižudybių skaičius. Statistiškai pasklidus šiai žiniai po mėnesio savižudybių skaičius šoktelėjo šimtu, padidėjimas buvo juntamas keletą mėnesių.
„Kalbėdami apie tai romantiškai turime jausti atsakomybę ir suprasti, kad yra žmonių, kurie tai seka“, – sakė O.Davidonienė.
