Jos įregistruotose įstatymų pataisose numatyta, kad Seimo ir savivaldybių tarybų nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Toks draudimas galiotų 10 metų nuo oficialaus sprendimo priėmimo.
„Ne pirmus metus galime stebėti keistą situaciją, kai teismo pripažinti balsus pirkę asmenys vėliau vėl kandidatuoja rinkimuose ir net yra išrenkami. Esu tikra, kad valstybė turėtų užimti aiškią poziciją, jog rinkimų metu balsus pirkę asmenys negali būti piliečių atstovais nei Seimo, nei savivaldos lygmeniu. Akivaizdu, kad dabartinės bausmės korumpuotų politikų negąsdina ir jie toliau renkasi neteisėtus metodus. Tą pakeisti galime pirmiausiai griežtindami nuobaudas už atvirą piliečių ir valstybės apgaudinėjimą“, – pasiūlymo motyvus aiškino parlamentarų grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė.
A. Bilotaitės teigimu, į šį klausimą galime žvelgti iš politikų reikalaujant sporte galiojančių sąžiningos konkurencijos principų. „Lygiai kaip ir sporte konkurentus ir žiūrovus apgaudinėjęs sportininkas, tarkime, dopingo vartotojas, yra baudžiamas ne tik tame turnyre, kuriame sukčiavo, tačiau ir kuriam laikui šalinamas iš tolesnių varžybų. Verta paklausti, ar valstybės valdymas nėra veikla, kurioje tikrai turėtume taikyti bent tiek pat griežtus sąžiningumo ir skaidrumo standartus“, – retoriškai klausė A. Bilotaitė.
Pastaraisiais metais šalies žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai kandidatai, teismo sprendimu pripažinti pirkę balsus, vėliau ne tik kandidatavo Seimo ar savivaldos rinkimuose, bet ir buvo išrinkti.
