Cigaretės, limonadas, paskola, mobiliakas ar viešbutis – dedi vylingai išsiviepusią merginą su bikiniu (geriau – dvi) ir rašai savo pasiūlymą.
Labai panašiai Lietuvoje yra su krepšiniu – pačios nusikalstamiausios ir labiausiai erzinančios reklamos Lietuvoje yra sukurtos kokių nors čempionatų metu. Krepšininkai, treneriai ir net pats Sabonis yra nuožmiai išnaudojami, iš jų tyčiojamasi ir jie priverčiami kalbėti protiškai atsilikusių reklamistų sukurtus tekstus.
Pasitaiko, žinia, ir sėkmingų, ir jautrių reklamų, bet šių metų bukumas – stebėtinas. Koldūnai koldūnais, bet tokia nepagarba, kokią savo vasaras vardan Lietuvos aukojantiems krepšininkams demonstruoja „Elektromarkt“ peržengia visas ribas.
Taip yra dėl, paradoksalu, per didelės meilės krepšiniui. Lietuva ir jos reklamos rinka yra pernelyg maža tam, kad išlaikytume kelis tokio aukšto lygio klubus.
Gali skaičiuoti premijas už „nacionalinę religiją“, pergales tarptautinėje arenoje, faktą, kad krepšinis yra vienas nedaugelio nacionalinio pasididžiavimo objektų. Tačiau „Žalgiriui“, „Lietuvos rytui“ ar rinktinei skiriamų rėmimų sumos nėra paaiškinamos jokia racionalia aritmetika – o pinigų juk surenka bei sugeba kažkaip išsilaikyti ir gerokai mažesni krepšinio klubai.
Didieji krepšinio rėmėjai palaiko aukšto lygio sportą Lietuvoje ne iš racionalių sumetimų. Vieni verslo savininkai jaučia asmeninį poreikį atiduoti skolą Lietuvai, kiti trokšta garbės ir pripažinimo, treti turi politinių ambicijų, ketvirti nori išpirkti verslo kaltes ar tiesiog nukreipti dėmesį nuo verslo problemų.
Tačiau rinkodaroje racionalumas – geras dalykas, iš jo gimsta ir kokybiškos reklamos. Kai krepšinį remia daug besireklamuojančios ir dėl vartotojų nuolat kovojančios telekomunikacijų ar alaus kompanijos – rezultatas išeina visai neblogas.
O kai savininkas išspaudžia citriną iš rinkodaros skyriaus ir visą ją sukiša į krepšinį, rinkodara krepšiniui meile nebedega. Juoba, kad ir šiaip reklamuotis nelabai įpratusi – iš čia ir gimsta piktos ir užknistos reklamos, kurios daro žalą įmonei, krepšininkams ir visą gražų krepšinio spektaklį (kuris mums, kaip tautai yra toks svarbus) paverčia į pagiežingą parodiją.
Kaip tos kroatiškos mergos.
