Juo labiau kad šiomis dienomis Baltijos regiono kaimynystėje ir net pačioje Lietuvos pašonėje Rusija sutelkė gausias kariuomenės pajėgas ir pradeda vienus didžiausių šiemet karinių mokymų. Kariuomenės analitikų nuomone, jei per politinius protestus būtų išprovokuoti neramumai, jie galėtų paskatinti svetimos priešiškos valstybės ginkluotųjų jėgų provokacijas ir net karinę intervenciją.
Šiandien Vilniuje suplanuoto profesinių sąjungų protesto prieš naująjį Darbo kodeksą vienas organizatorių – buvęs aktyvus proputiniškos organizacijos Rusijoje narys Jevgenijus Sivaikinas. Kaip jau anksčiau rašė lrytas.lt, dar visiškai neseniai J.Sivaikinas ėjo judėjimo „Molodiožnoje jedinstvo“ Maskvos Šiaurės Rytų apylinkės vadovo pareigas, o persikėlęs į Lietuvą įsteigė kelias profsąjungas, kurios jau yra surengusios protesto akcijų. Profsąjungų eitynėse veržiasi dalyvauti ir Rusijos remiamos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ finansuojamo Socialistinio liaudies fronto aktyvistai.
Mieste – mitingai, už sienos – pratybos
Tą pačią dieną piketuoti planuoja ir radikaliais pareiškimais garsėjančio buvusio Seimo nario Vytauto Šustausko šalininkai.
Tuo pat metu, kai Vilniuje būriuosis protesto eitynių dalyviai, Estijos ir Latvijos pašonėje – Rusijos Pskovo ir Leningrado srityse prasidės vienos didžiausių šiemet karinių pratybų „Sąjungos skydas 2015“ („Ščit Sojuza 2015“).
Rugsėjo 10–16 dienomis vyksiančiuose mokymuose dalyvaus 8000 karių, 400 kovinės technikos priemonių, 80 sraigtasparnių ir lėktuvų iš Rusijos Vakarų karinės apygardos. Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje – 1500 jūrų pėstininkų, dalyvaujant 20-iai Rusijos Baltijos laivyno laivų, 20-iai orlaivių bei remiant 100-ui kovinės technikos vienetų, vykdys išsilaipinimo į krantą operacijas.
Dar nesibaigus šioms operacijoms, rugsėjo 14–20 dienomis Rusijos Orenburgo, Samaros, Čeliabinsko, Jekaterinburgo srityse vyks strateginės pratybos „Centr-2015“. Tikėtina, kad jose dalyvaus Rusijos Centrinės karinės apygardos 15-oji, 21-oji, 23-ioji, 28-oji, 32-oji, 35-oji ir 74-oji motorizuotųjų šaulių brigados bei iš Vakarų karinės apygardos perkelti 1-osios tankų armijos padaliniai.
Tikslus pratybų dalyvių skaičius nežinomas, tačiau aišku, kad jis bus didesnis nei pratybose „Centr-2011“, kuriose dalyvavo 12 tūkstančių karių ir 1000 kovinės technikos vienetų. Be to, dar rugsėjo 4 d. Rusijos strateginės paskirties raketinės pajėgos pradėjo mokymus, kuriuose naudojamos raketų sistemos „Topol“, „Topol–M“, „Jars“.
„Pajėgų perkėlimas į Kaliningradą, Vakarų ir Centro karinių apygardų mokymai – puiki proga paslėpti ir paaiškinti pajėgų judėjimą bei pasirengimą galimai agresijai,o iš savo nuolatinių pozicijų išvestos strateginės raketinės pajėgos sukuria galimybę Rusijai grasinti branduolinės jėgos panaudojimu“, – sakė lrytas.lt pašnekovas.
Ne kartą išmėgintas metodas
Anot šaltinio, turint galvoje Rusijos karinių planuotojų „pomėgį“ taikyti asimetrines priemones bei metodus, Baltijos šalims labai svarbu stebėti ne tik Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, bet ir vidaus procesus, ypač kai rengiant protestus prieš esamą Vyriausybę dalyvauja Kremlių remiančių pažiūrų asmenys, o protestų laikas sutampa su padidėjusiu Rusijos kariuomenės aktyvumu prie Baltijos šalių sienų.
Tiek Sovietų Sąjungoje, tiek posovietinėje Rusijoje pilietiniai neramumai nesyk buvo panaudoti ginkluotiems konfliktams eskaluoti. 1999 metais Rusijos intervencija į Čečėniją buvo viešai paaiškinta gyvenamųjų namų sprogdinimais ir radikalių kovotojų įsiveržimu į Dagestaną, 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktas prasidėjo Rusijai išprovokavus Gruzijos kariuomenės veiksmus Pietų Osetijoje, 2014 metais Rusijos pajėgos įsiveržė į Krymą tebevykstant Maidano protestams Kijeve ir po susišaudymo pusiasalio sostinėje Simferopolyje.
Dideli protestuojančių žmonių sambūriai ir juose išprovokuotos riaušės gali tapti pretekstu Rusijos Federacijai „padėti“ krizės apimtai šaliai įvedant karinius vienetus ir atkuriant „konstitucinę tvarką“, „apsaugant tėvynainius“.
Pavasarį paskelbtoje Lietuvos karinės žvalgybos ataskaitoje pabrėžta, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių geopolitinė padėtis, narystė NATO ir Europos Sąjungoje, sąjungininkų pajėgų dislokavimas suteikia papildomų saugumo garantijų ir iš esmės sumažina tiesioginės įprastinių pajėgų agresijos galimybę.
Pamišusio Ivano scenarijus
Vis dėlto riboto masto agresija prieš vieną NATO valstybių yra įmanoma. Kariuomenės analitikai įtikėtinu laiko „pamišusio Ivano“ arba „pasiklydusio pulkininko“ scenarijų.
Pagal jį, kilus riaušėms arba kitokiems išprovokuotiems neramumams kurioje nors Baltijos šalių, pvz., rajone, kuriame susitelkusi tautinių mažumų bendruomenė, jai į pagalbą per sieną iš kitos valstybės gali atskubėti kokia nors vadovybei tariamai nepaklususi karinė grupuotė su sunkiąja ginkluote ir atsargomis.
Nuo jos, išsaugodama neutralumą, kitos valstybės valdžia formaliai atsiribotų, tačiau faktiškai teiktų jai slaptą paramą taip užtvindydama regioną nelegalia ginkluote ir kovotojais, kaip kad atsitiko Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atveju. O besitęsiantis paribio konfliktas, ypač jei jame dalyvautų etninių grupių atstovai, galiausiai sudarytų pagrindą „užtikrinti tėvynainių saugumą“ ir įvesti didesnes pajėgas, o kartu įtraukti tarptautinę bendruomenę į nesibaigiančią derybų ir apgaulingos diplomatijos karuselę.
Kariuomenės analitikai pabrėžia, kad Baltijos šalims svarbu ne tik garantuoti, kad politiniai ar ekonominiai protestai neišplistų už teisėtumo ribų, bet ir deramai įvertinti strateginę padėtį, aktyvinti savo ginkluotąsias pajėgas ir informuoti šalies visuomenę bei tarptautinius sąjungininkus apie saugumo aplinkos pokyčius.
Tik taip įmanoma sumažinti konflikto riziką ir apsaugoti gyventojų gerovę.
