Daugelis yra girdėję apie buvusioje saugumiečių (NKVD‘istų) būstinėje vykusius kankinimus. Kalbama, kad ten kalinti ir kankinti žmonės kažkur dingdavo, gali būti, kad juos kažkur užkasdavo. Tačiau tyrinėtojams taip ir nepavyko rasti vietos, kur nukankintais kaliniais buvo atsikratoma.
Ir nieko nuostabaus – juk pasakojama, kad jų kūnai buvo užpilami kalkėmis, kad greičiau suirtų. Jei taip buvo iš tiesų, tuomet tikimybė rasti išlikusius kaulelius po daugybės metų itin menka.
Trečiadienio pavakarę darbuotojai, atliekantys kabelių tiesimo darbus, užkabino po žeme storą metalinę plokštę. Nusprendę ją pakelti, apstulbo pamatę betoninį dangtį, slepiantį požeminę angą.
Viską nukėlę jie rado net du sujungtus rūsius. Kaip vėliau paaiškėjo, paslaptingi rūsiai nepažymėti jokiuose brėžiniuose. Apie juos niekas net nebuvo girdėjęs. Taip manyta iki kol pasirodė gretimame name gyvenantis neprisistatęs vyras, kuris pasakojo, kad minėta vieta prieš 3–4 metus buvo įgriuvusi.
„Buvau įlipęs į pirmą rūsį. Kopėčias pasiėmiau. Nieko ten gero. Tas perėjimas tik šiaip landa“,- rodydamas į istorinę praeitį menančias vietas pasakojo vyriškis.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo vadovo Antano Stankaus prašymu atkastuose rūsiuose ieškota žmonių palaikų. Kaulų rasti nepavyko, tačiau du, keista anga sujungti rūsiai, sukėlė daug klausimų.
Darbininkai įlipo ir apžiūrėjo vieną iš patalpų. Jos ilgis – daugiau kaip 3 m, plotis – 2,30 m, aukštis taip pat siekia 2,30 m. Antrosios patalpos lubų pertvara įskilusi iki pat galinės sienos, todėl jos apžiūrėti nepavyko, tačiau akivaizdu, kad Šubertinės sienos rūsys nesiekia.
Besidarbuojantieji ypač stebėjosi sienų betono kokybe ir medžiagomis – buvo matyti akmenukai ir kriauklės, įmaišyti į betoną. Manytina, kad greičiausiai žvyras vežtas nuo jūros. A.Stankaus paraginti vyrai bandė kasti žemę pirmojoje patalpoje. Ieškota palaidotų žmonių kaulų. Visgi, be dviejų sulūžusių sovietinių lempų gaubtų ir kamuolio, nieko rasti nepavyko.
„Jei rastume čia kaulų, tuomet kviestume ekspertus iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir būtų atliekami kasinėjimo darbai, palaikų tyrimai. Jei nerasime nieko, tiesiog pažymėsime šias patalpas brėžiniuose, nes dabar jos visiškai niekur nepažymėtos – tai labai mus nustebino. Nors... vokiečiai dažnai prie namų statydavo slėptuves, tai gal ir čia taip pat, nes tikrai akivaizdu, kad tai ne sovietinis statinys“, – pasakojo tremtinys A. Stankus.
Kol kas nėra žinoma rūsių paskirtis – ar iš tiesų juose buvo užkasami kankiniai, ar tai tik kartu su Šubertine įrengtos vokiško tipo slėptuvės, kurių iki šių dienų niekas nežinojo esant. Tačiau visi susirinkusieji vieningai įsitikinę, kad tai nebuvo skirta laikyti žiemos atsargas. Kol kas nuspręsta daugiau tyrinėjimų neatlikti.
Atvykę projektuotojai įtrauks rūsius į brėžinius, specialistai spręs, ką daryti su pirmąja patalpa, kurios įtrūkusi lubų plokštė kelia pavojų greta stovinčiam namui. Galbūt teks šią patalpą užpilti žemėmis.
