Laikantis visų tarptautinių reikalavimų orlaivis buvo perimtas ir atpažintas kaip Rusijos kariškių transportinis lėktuvas An-26. Jis skrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų.
Penktadienį NATO naikintuvų perimtas ir palydėtas Rusijos orlaivis An-26 yra gana populiarus transporto lėktuvas įvairių šalių karinėse oro pajėgose. Lėktuvą eksploatuoja ir daugybė civilinių operatorių. Tokiu orlaiviu kurį laiką naudojosi ir Lietuvos kariškiai.
Karinis transporto lėktuvas An-26 (pagal NATO klasifikaciją – Curl) buvo gaminamas Sovietų Sąjungoje nuo 1969 m. iki 1986 m. Pirmą kartą į orą jis pakilo 1969 m. gegužės 21 d. Eksploatuojamas – nuo 1973 m.
Dėl tuo metu didelės krovinių skyriaus liuko talpos ir dėl nusileidžiančios rampos, per kurią orlaivį galima patogiai pakrauti tiek nuo žemės, tiek ir tiesiai iš sunkvežimio, lėktuvas iš karto tapo gana populiarus ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir kitose šalyse.
Lėktuvo įgulą sudaro šeši žmonės, jis gali gabenti iki 5 tūkst. 500 kg svorį arba iki 38 keleivių, arba iki 30 desantininkų, arba 24 sužeistuosius, gulinčius ant neštuvų.
Orlaivis gali gabenti ginkluotę, jo maksimalus greitis – 540 km/val., kreiserinis greitis – 435 km/val., skrydžio nuotolis – 1 tūkst. 100 km, lėktuvas gali pakilti į 7,3 tūkst. metrų virš jūros lygio aukštį.
Vengrijos kontingentą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 80 karių ir 4 naikintuvai JAS-39 Gripen. Misijai vadovaujantys vengrai yra dislokuoti aviacijos bazėje Zokniuose, greta Šiaulių. Jų misija, prasidėjusi rugsėjo pradžioje, truks 4 mėnesius.
Misiją sustiprina Emario bazėje (Estija) dislokuotas Vokietijos karinių oro pajėgų kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Prašo nuolatinių pajėgų ir oro gynybos
NATO vadovybė ir Aljanso šalių kariuomenių vadai išgirdo Baltijos šalių prašymą nuolat rotuoti sąjungininkų pajėgas, tačiau sprendimus priims politikai, šeštadienį pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas, praneša naujienų agentūra BNS.
Turkijoje vykusiame NATO karinio komiteto susitikime dalyvavęs generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas teigė taip pat iškėlęs klausimus dėl Baltijos šalių oro gynybos ir karinės įrangos bei technikos dislokavimo.
„Karinis komitetas konkrečių sprendimų priimti negali, nes reikia politinio sprendimo, bet Baltijos šalių pageidavimai buvo išsakyti ir išgirsti“, – BNS telefonu iš Turkijos šeštadienio vakarą sakė generolas.
Pasak jo, susitikime buvo išsakytas prašymas, kad NATO sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų „rotuojamos pastoviai“, tokiu pat principu kaip vykdoma oro policijos misija.
Nuo pernai Lenkijoje ir kiekvienoje iš Baltijos šalių nuolat yra rotuojama po kuopą JAV karių, tačiau kiti sąjungininkai karius pratyboms siunčia nereguliariai.
„Mes norėtume, kad nereikėtų dvišaliais pagrindais kiekvieną kartą tartis su partneriais, bet kad tai būtų nuoseklus procesas. Norime siekti pajėgų suderinamumo, kad pajėgos eitų į suderintą veikimą su Lietuvos kariuomene per NATO pajėgų integravimo vienetą“, – kalbėjo generolas.
Pasak J.V.Žuko, susitikime iškeltas klausimas ir dėl Baltijos šalių oro erdvės gynybos.
„Labai norime aiškiai suprasti, kokie yra procesai oro policijos perėjimo į oro erdvės gynybą. Oro policija yra labai gerai taikos metu, bet kaip bus pereita į oro gynybą, tai yra mums labai aktualus klausimas“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas.
Generolo teigimu, Baltijos šalys taip pat siekia įrangos ir technikos išankstinio dislokavimo, kad būtų geriau pasirengta greitojo reagavimo pajėgų priėmimui.
Karinio komiteto susitikimai kariuomenių vadų lygiu paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas – rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje narėje. Prieš metus NATO kariuomenių vadų susitikimas vyko Vilniuje.
