Iš anksto buvo prognozuojama, kad aikštėje prie Vyriausybės rūmų gali susirinkti apie 200 žmonių, tačiau jų buvo perpus mažiau. Renginys nesudomino ir politikų – jų buvo vos keli.
Simbolinius laivelius iš popieriaus kartu su kitais akcijos dalyviais lankstė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, jo partijos bičiulė parlamentarė Giedrė Purvaneckienė, taip pat – Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas bei tarybos narys Algis Čaplikas.
Į renginį atėjusi G.Purvaneckienė neslėpė, kad tikėjosi jame išvysti ir daugiau kolegų. Ji svarstė, kad galbūt daugelis jų nežinojo apie paramos akciją pabėgėliams, bet neatmetė, jog politikai kol kas elgiasi atsargiai, nes nėra tikri dėl visuomenės reakcijos.
Pati G.Purvaneckienė tvirtino nė kiek neabejojusi dėl to, ar dalyvauti pabėgėlius remiančiame renginyje. „Europoje yra krizinė situacija ir reikia veikti greitai, nes žmonės kankinasi“, – portalui kalbėjo parlamentarė.
Ji mano, kad pasiruošimas pabėgėlių priėmimui Lietuvoje galėtų vykti operatyviau. Be to, ji apgailestavo, kad žmonės vis dar turi per mažai informacijos, kaip tam yra pasiruošta. Dėl to esą kyla įvairių baimių, kurios yra nebūtinai pagrįstos.
Jas bandė sklaidyti ir akcijos organizatoriai. „Norime paskatinti visuomenę ir padrąsinti ją priimant pabėgėlius, prisidedant prie jų integracijos. Norisi viešojoje erdvėje girdėti ir matyti daugiau tolerancijos ir mažiau ksenofobinės retorikos. Norisi, kad daugiau žmonių Lietuvoje suvoktų, jog pagalba pabėgėliams galėtų mus suvienyti, o ne suskaldyti“, – sakė viena renginio organizatorių Gintarė Gedrimaitė.
Anot jos, Lietuvos žmonių baimės dėl svetimšalių yra suprantamos. „Pas mus gyvena mažai kitų kultūrų žmonių. Vis dėlto prieš juos atstumdami mes turime pagalvoti apie tai, kad ir mums gali iškilti grėsmė. Ką tada darytumėme? Ko gero, mes elgtumės lygiai taip pat, kaip tie žmonės, kurie dabar plūsta į Europą. Tai tokie patys žmonės, kaip ir mes. Iš Sirijos bėgantys žmonės yra išsilavinę ir turi puikias galimybes integruotis. Jie tiesiog bėga ieškodami sau saugios aplinkos. Todėl mūsų visuomenėje kuriamos baimės yra niekuo nepagrįstos. Pabėgėliai gali tapti mums ne našta, o tam tikra galimybe“, – įsitikinusi G.Gedrimaitė. Kita renginio organizatorė Vilma Vaitiekūnaitė džiaugėsi, kad atsišaukia vis daugiau savanorių, kurie yra pasiryžę padėti būsimiems atvykėliams. Anot jos, žmonės siūlo įvairią pagalbą, taip pat – ir būstą. „Iš kelių šimtų užsirašiusių savanorių apie dešimt procentų siūlo gyvenamąjį plotą. Lietuvai tai visai nemažai“, – džiaugėsi moteris.
Praėjusį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės sprendimui, kad Lietuva per dvejus metus galėtų priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos.
Anksčiau Lietuva jau buvo įsipareigojusi priimti 325 pabėgėlius, tačiau sparčiai didėjant jų srautui, šią savaitę Europos Komisija valstybėms narėms, tarp jų – ir Lietuvai, pateikė naują siūlymą.
Pagal jį, per dvejus metus būtų paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Lietuva nedelsdama papildomai įsipareigojo priimti dar 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu glaudžiasi Vengrijoje, Graikijoje bei Italijoje.
Vis dėlto pritaręs naujam siūlymui dėl papildomo skaičiaus pabėgėlių, Seimo komitetas atmetė Briuselio ir Vokietijos siūlomą nuolatinę privalomą migrantų kvotų sistemą. „Dėl skaičiaus pritarta. Bet mes nepritarsime diskutuojamam mechanizmui, kad turėtų būti automatinis paskirstymas. Matyt, dėl to bus diskusija taryboje“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Gediminas Kirkilas.
Kaip žinia, Vokietija ir Europos Komisija siūlo, kad Briuselis galėtų nustatyti privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas bendrijos šalims bet kuriuo laiku, kai iškyla krizinė situacija.
Anot G.Kirkilo, nuolatinė sistema Lietuvai nepriimtina dėl galimybės, kad ateityje pabėgėlių srautas labai išaugs. „Juk niekas nežino, koks dar bus pabėgėlių srautas ir panašiai. Kitas dalykas, tam reikia pasiruošti. Jau šitam tūkstančiui, nors jis ir ne iš karto atvyks, reikės pasiruošti. Be to, labai svarbi – jų atranka“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Pasak socialdemokrato, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis komitetą informavo, kad Lietuva pageidaus priimti tuos pabėgėlius, kurie artimesni mūsų šalies kultūrai, tikėjimui.
Skaičiuojama, kad per mėnesį vieno pabėgėlio išlaikymas kainuoja apie 600 eurų.
Europos Komisija už kiekvieną priimtą pabėgėlį ketina skirti 6000 eurų. Jei šalis sugebės juos integruoti per dešimt mėnesių, Lietuvos biudžetui tai gali ir nekainuoti.
Rinko parašus prieš svetimšalius
Nors Vyriausybė bei Seimas nedelsdami priėmė sprendimus dėl pabėgėlių, dalis šalies visuomenės jų atžvilgiu vis dar yra nusiteikusi gana priešiškai. Pasirašyti peticiją prieš pabėgėlius šiomis dienomis buvo raginami ir Alytaus gyventojai.
Kaip praneša AlytusPlius.lt, miesto centre pasirašyti tokią peticiją alytiškius ragino lietuviškuoju indėnu vadinamas Rolandas Prušinskas. Jis surinko daugiau nei 130 alytiškių parašų. Vyras tvirtino neketinantis sustoti ir žmonių, manančių, kad imigrantai sukels chaosą šalyje, parašus po peticija ketina rinkti iki rugsėjo mėnesio pabaigos. „Surinktus žmonių parašus registruosime ir visą informaciją perduosime Seimui“, – sakė apie R.Prušinskas.
Bet jam pritarė ne visi peticiją pasirašyti raginami alytiškiai. „Aš pati esu imigrantė. Mane kita šalis priėmė ir tikrai nepasirašysiu. Aš Londone gyvenu viename name kartu su kitataučiais. Jie tikrai yra geri žmonės ir į konfliktus nesivelia. Jie darbštūs“, – AlytusPlius.lt sakė trumpam į Alytų grįžusi moteris. Kita moteris teigė, kad gaila tų žmonių, kurių šalyje kilo dideli neramumai, lyg ir norėtųsi jiems padėti, tačiau jai kelia nerimą visuose vaizdo siužetuose, kuriuos rodo per televiziją, matomas vaizdas, kad pabėgėlių tarpe beveik nematyti moterų su vaikais. „Kodėl mes turime priimti jaunus, darbingus vyrus, kurie likę savo šalyje turėtų kovoti už savo valstybę. Kur jų žmonos, vaikai?“, – kalbėjo moteris iš Lazdijų rajono, pasirašiusi po peticija. Peticiją prieš pabėgėlius parengė visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Teigiama esą ją jau pasirašė per šešis tūkstančius žmonių.
