Kaip BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, ši grupė spręs mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo problemas. Rūpintis pabėgėlių neformaliuoju ir ikimokykliniu ugdymu, anot ministrės, yra savivaldybių funkcija.
„Ministerijoje sudarėme darbo grupę, kuriai vadovauja kancleris. Čia bus aptartas ir turinys, ir procesas, ir kur tie vaikai galėtų mokytis, kokios mokyklos galėtų priimti. Galiausiai turime Vilniuje Lietuvių namus, kurie dirba su tokiais vaikais. Aišku, rūpi ir suaugusiųjų švietimas, nes ir jie turės išmokti integruotis, galiausiai, nueiti į parduotuvę nusipirkti produktų. Ši darbo grupė pradėjo analizuoti visus šiuos klausimus“, – BNS sakė ministrė.
Ji taip pat paminėjo, kad ministerijos pasirengimą stabdo ir tai, jog kol kas nėra žinoma net apytikslio vaikų, kurie atvyktų su tėvais, skaičiaus, nei kuriose savivaldybėse jie apsigyvens.
„Aš labai abejoju, kad jie norės važiuoti, pavyzdžiui, į Skuodą“, – sakė ji.
„Manau, kad didžiausia problema bus, jei jie koncentruosis vienoje vietoje – galbūt reikės tada labai daug mokytojų“, – pridūrė ministrė.
Ji taip pat patikino, kad pabėgėliams neketinama kurti atskirų grupių mokyklose, kuriose būtų kalbama, pavyzdžiui, arabiškai.
„Jei kalbame apie integravimą, jei norime, kad jie greičiau integruotųsi, jie turi išmokti lietuvių kalbą“, – pareiškė Lietuvos švietimo vadovė.
Lietuva sutiko su Europos Komisijos pasiūlymu per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Pasidalijant pabėgėliais siekiama palengvinti tokioms šalims kaip Vengrija, Graikija ir Italija tenkančią naštą.
