„Rinka yra visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (...). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums mažiau 15 eurų. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus. Ir tada įstaigos vadovas bus priverstas nusileisti ir paklausyti klientų“, – BNS sakė ministrė.
Ji patvirtino, jog kontrolės, kaip naudojamos krepšelio lėšos, negali vykdyti nei savivaldybė, nei valstybė, o „tik pats vartotojas“. Anot jos, tvarka ar papildomi saugikliai galės būti svarstomi nebent metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, kai realiai paaiškės, kaip veikia naujoji neformalaus ugdymo tvarka.
Neformalaus ugdymo krepšeliui iš 2015 metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) biudžeto šiemet skirta 3,24 mln. eurų. Šie pinigai spalio-gruodžio mėnesiais bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių, didžiausia suma – apie 600 tūkst. eurų – per šį laikotarpį turėtų būti paskirta Vilniaus miestui.
„Aišku, galėsime pagalvoti, kai praeis tas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, galbūt išryškės kažkokios tendencijos. Bijau, kad ir tokių atvejų, apie kuriuos kalbame, bus. Bet kiekviena savivaldybė turės išsigryninti savo patirtis, galbūt mes jas paskui apibendrinsime ir priimsime kokius nors pakeitimus“, – pripažino A.Pitrėnienė.
Krepšelio lėšos, ministrės nuomone, nuo spalio turėtų būti skiriamos ne jau veikiantiems, o naujiems būreliams ir kitoms užklasinėms veikloms, siekiant, kad jose dalyvautų iki šiol į jokius būrelius nėję vaikai. Tačiau galutinius sprendimus priimsiančios savivaldybės esą galės apsispręsti ir kitaip.
A.Pitrėnienė pažymėjo neabejojanti, jog bus išvengta piktnaudžiavimų, kuomet vienas vaikas galėtų gauti krepšelius dviems būreliams – to turėtų neleisti savivaldybių įdiegtos informacinės sistemos. Taip pat ji pabrėžė, kad be tėvų ar vaikų sutikimo niekas negalės jų „užregistruoti“ į būrelius jiems nežinant.
