Renginys prasidėjo Didžiasalio seniūnijos Pivorų kaimo kapinaitėse. Prie K.Skrebutėnienės kapo susirinko vietos gyventojai, giminaičiai, seniūnijos, savivaldybės atstovai. Buvo prisimintas sunkus žinomiausios krašto dainininkės gyvenimas, skambėjo jos dainos ir religinės giesmės. Seniūnijos pastangomis atnaujintą kapavietę pašventino Tverečiaus klebonas Antanas Domeikis.
Prie medinio koplytstulpio sustoję Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokiniai Vaidas, Raminta, Greta, ir Viktorija susirinkusiems priminė dainininkės biografiją, mintis apie jos palikimą ir šviesią atmintį. Gražiai skambėjo iš K. Skrebutėnienės užrašyta jos dainuota daina „Žalioj girioj girelėj“. Minėjime dalyvavo dainininkės anūkės Gertrūda Taluntienė ir Aldona Radžiūnienė.
Jos prisiminė, kaip senolė vasarą sėdėdavo kieme ant suolelio ir verkdavo, kaip ji leisdavo šaltas žiemas ant pečiaus, o anūkės susirangydavo prie jos ir prašydavo pasekti pasakų... „Saugokime mūsų šviesuolių atminimą, išlaikykime krašto tarmę ir papročius, būkime verti dainų karalienės atminimo...“,- kalbėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis.
Meras Henrikas Šiaudinis dėkojo visiems prisidėjusiems organizuojant minėjimą, tvarkant kapą. Už iniciatyvą ir geranorišką pagalbą savivaldybės padėkos raštas vėliau buvo įteiktas Petrui Umbražūnui.
K. Skrebutėnienė (Sekonytė) gimė Tverečiaus valsčiuje, Sekonų kaime. Anksti liko našlaitė, sulaukusi 25-erių ištekėjo už muzikanto V. Skrebutėno, susilaukė keturių vaikų. 1905 m. po persirgtos sunkios ligos apako, tačiau ir toliau dirbo visus įprastus darbus. Iš jos užrašyta apie 500 dainų (300 jų su melodijomis), pasakų, daugybė smulkiosios tautosakos pavyzdžių.
Visi šie turtai paskelbti daugelyje tautosakos rinkinių. Apie K. Skrebutėnienę yra rašę J.Aidulis, D.Sauka, B.Šaknys, S.Geda ir kt. Didįjį liaudies talentą suradęs ir atskleidęs Juozas Aidulis viename straipsnyje rašė: „Didžiausias mano, kaip tautosakos rinkėjo, atradimas – „nukelta nuo krosnies“ nuostabaus talento dainų karalienė Kristina Skrebutėnienė iš Kuskų kaimo.
Talentingos valstietės asmenybė, dramatiškas jos gyvenimas, žmogaus galios ir ištvermės pavyzdys, nuostabi atmintis, prikėlusi mums iš tolimos praeities ne vieną liaudies kūrybos perlą ar būties paveikslą.“
Išsaugant K. Skrebutėnienės atminimą labai daug yra nuveikusi Didžiasalio „Ryto“ gimnazija ir mokytoja Nijolė Keraitienė. Pirma vakaronė dainų karalienės atminimui gimnazijoje surengta 1984 metais. Nuo to laiko etnografinės vakaronės tapo gražia tradicija.
Po minėjimo kapinėse gimnazijos direktorė Elena Sekonienė visus pakvietė apsilankyti mokyklos kraštotyros muziejuje, kuris buvo atidarytas 1988 metais, o neseniai pertvarkytas, suremontuotas, praplėstos jo erdvės.
Čia jau daug metų eksponuojami ir nuolat papildomi stendai apie K. Skrebutėnienę, renkama įvairi etnografinė medžiaga, gausu įdomių eksponatų.
Meras Henrikas Šiaudinis džiaugėsi prasminga gimnazijos veikla, pasirašė muziejaus svečių knygoje, o mokytojai Nijolei Keraitienei dėkojo už jos darbštumą, iniciatyvas. Šiam renginiui atminti jai dovanotas istorinis leidinys. Lapkričio 26 dieną gimnazijoje dar vyks etnografinė vakaronė, skirta K. Skrebutėnienės 160-osioms gimimo metinėms. parengė Lina Kovalevskienė,
