Prieš keletą metų vietos medžiotojų parodyta iniciatyva įkurti unikalų Gamtos kabinetą šiuo metu aklavietėje, mat naujoji rajono valdžia suskubo svarstyti, ar tinkami medžiotojų eksponatai moksleivių pažinimui ugdyti.
Dėl šių abejonių miesto taryba nusprendė nebeskirti 5500 eurų kabineto rekonstrukcijai baigti.
Sukruto miesto politikai
Alytaus piliečių frakcija miesto taryboje išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, jog nesutinka, kad už vaikų švietimui skirtus pinigus būtų rengiami medžiotojai. „Kai kuriems tarybos nariams praėjusią savaitę lankantis mokykloje įtarimų sukėlė kabinete eksponuojami medžioklės trofėjai, jų nuotraukos ir žvėrių iškamšos bei santykis su medžiotojų draugija „Gamta“, kurios atributika matoma klasėje“, – teigiama Alytaus piliečių frakcijos pranešime. Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius taip pat pareiškė savo nuomonę šiuo klausimu: „Mes nemanome, kad nušauti žvėreliai artimai siejasi su meile gamtai, kurią norima įskiepyti vaikams.“
Gamtos kabinetas – užrakintas
Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos direktorius Valdas Račkauskas, paklaustas, ar kabinetas prasidėjus mokslo metams naudojamas, atsakė, kad kol kas ši klasė užrakinta.
„Kol kas trūksta baldų, kuriuos planuojama įsigyti iki spalio pradžios“, – teigė jis. „Kai kabinetas bus įrengtas taip, kaip mes jį įsivaizduojame, juo galės naudotis ne tik mūsų mokyklos mokiniai, bet ir kiti bendruomenės žmonės“, – sakė mokyklos vadovas ir pridūrė, kad anksčiau galimybe naudotis patalpomis domėjosi kitų miesto bei rajono mokyklų grupės.
„Šiokį tokį interesą naudotis kabinetu turėjo ir medžiotojų draugija „Gamta“, – sakė pašnekovas ir patikino, kad kai bus baigti kabineto įrengimo darbai, būtinai reikės aptarti kabinete vyksiančių užsiėmimų pobūdį.
Nenuspręsta, ko mokiniams nerodyti
Kalbėdamas apie tai, kad mokyklos bendruomenė neva nesidžiaugia medžioklės trofėjais ir abejojama, ar tai tinkami eksponatai, mokyklos vadovas sakė: „Kai buvo rengiamas šis projektas, medžiotojų draugija „Gamta“ buvo įvardijama kaip partnerė. Tai, kas kabinete turi būti ar ko būti neturi, dar tik bus sprendžiama. Šiuo metu jame beveik nieko nėra, ir ketiname labai atsakingai atlikti žvalgybą, kad žinotume, kas turi ir ko neturi būti.“
V.Račkausko teigimu, paprastame biologijos kabinete juk esama įvairių muliažų ir net žmogaus griaučių, bet šios mokymo priemonės jokio nepasitenkinimo nekelia. „Kodėl elnio ragai, iš kurių galima daug pasakyti apie gyvūną, staiga ėmė visus gąsdinti? Eksponuoti kabinete ketiname tik tai, kas mokiniams priimtina, nes juk rengdami vietą mokymuisi pirmiausia galvojame apie juos. Kaip sakoma, genys margas, o pasaulis dar margesnis, taip ir nuomonių yra visokių“, – pokalbį baigė mokyklos vadovas.
Patalpas rengė savo jėgomis
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimundas Ribačiauskas pasakojo, kad prieš ketverius metus Medžiotojų sąjunga kreipėsi į miesto Švietimo skyrių ir pasiūlė įrengti Alytaus miestui gamtos pažinimo centrą.
„Turime sukaupę labai daug įvairių vertingų eksponatų, kuriuos žmonės laiko namuose, o visuomenė jų nemato. Buvo surengtas susirinkimas su miesto mokyklų vadovais, mes pristatėme programą, kurioje įsipareigojome surinkti šiam centrui eksponatus, įrengti patį centrą ir miesto moksleiviams taip pat įsipareigojome skaityti paskaitas gamtos pažinimo temomis“, – pasakojo jis.
R.Ribačiausko teigimu, pati mokykla norėjo įrengti gamtos pažinimo kabinetą, bendrą su kolegomis iš Lenkijos, bet tam nebuvo gauta lėšų, tad nuspręsta skirtose patalpose tvarkytis savo jėgomis.
„Gautas patalpas rengėme savo lėšomis – remontavome sienas, kabinome užuolaidas. Iš mokyklos buvome gavę tik senus suolus. Teko pasirūpinti viskuo – nuo sienų parengimo ekspozicijai iki kompiuterio kabinete. Pats asmeniškai esu perskaitęs apie 20 paskaitų vaikų grupėms iš Lietuvos ir Lenkijos“, – pasakojo R.Ribačiauskas ir pridūrė, kad paskaitų temų būta itin praktiškų, pavyzdžiui, „Kaip nepasiklysti miške“, ir jos sulaukė puikių mokinių vertinimų.
Problemos prasidėjo ėmusis remonto
Pašnekovas pripažino, kad pačių entuziastų atliktas remontas nebuvo padarytas iki galo, ir mokykla nusprendė remontuoti kabinetą iš miesto biudžeto: „Mūsų paprašė eksponatus iškraustyti. Dalį eksponatų išgabenome į namus, kitus – į tam skirtas patalpas. Tik vasarą ten temperatūra pakildavo iki 42 laipsnių, o tarp eksponatų buvo labai daug iškamšų gyvūnų, kurie buvo įrašyti į Raudonąją knygą. Nerimavome, kad užpuls kandys, iškamšoms bus kitaip pakenkta, tad prašėme, kad būtų pagerintos jų laikymo sąlygos.“
Pasak R.Ribačiausko, jau vėliau prasidėjo politiniai žaidimai: „Mūsų sąjungos narių nėra miesto taryboje, į politiką nesikišame, tik norėjome padaryti gerą darbą. Tikėjomės, kad naujoji miesto valdžia mums padėkos už tai, kad į visai visuomenei skirtą projektą investavome savo lėšų, jėgas ir laiką, bet viskas pasisuko šiek tiek netikėtai.“
Pašnekovas pabrėžė, kad mainais už neatlygintiną darbą su vaikais nieko Medžiotojų sąjunga nieko neprašė: „Mums tikrai nereikėjo atlyginimo. Domėjomės panašių muziejų įrengimu Lietuvoje ir Lenkijoje. Beje, į šias žvalgytuves vykome kartu su Švietimo skyriaus darbuotojais. Norėjome, kad projektas turėtų išliekamąją vertę.“
Istorijos pabaiga – rūke
Pokalbio pabaigoje pašnekovas prisipažino net nenujaučiantis, kuo baigsis ši istorija: „Nesuprantu naujosios miesto valdžios, gal kažkam liko kokių nuoskaudų.“
Gal mokyklos bendruomenę papiktino medžiotojų noras rodyti vaikams gyvūnų iškamšas ar pasakoti apie medžioklės subtilybes? „Pats abejojau, ar galima vaikui parodyti vilko kaukolę, bet mane nustebino pačių moksleivių smalsumas. Nebūta nė vieno atvejo, kad vaikas būtų išgąsdintas ar kuo nors pasibjaurėjęs. Visa informacija mokiniams turi būti pateikiama faktais ir suprantamai. Nustebtumėte, kokių klausimų užduoda patys vaikai, kaip jie viskuo domisi“, – sakė jis.
R.Ribačiauskas pasakojo, kad tikėjosi, jog, įrengus patalpas ir suderinus laiką su mokyklos vadovybe, jose bus galima rengti medžiotojų kvalifikacijos kursus, taip pat planuota rengti mokymus apie žvėrių daromą žalą ir apsaugos priemones žemės ir miškų savininkams.
„Jei miestas mano, kad tokio pažinimo centro nereikia, tuomet ieškosime būdų jį perkelti kur nors kitur. Keista, kad naujoji miesto valdžia tame įžvelgė kažką bloga – išskyrus nuostolius, daugiau jokių praradimų“, – liūdnai juokavo pašnekovas.
