Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės 46 metų E.Dambrauskienės kandidatūrą Seimui antradienį pristačiusi prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė dar kartą suglumino politikus.
Prezidentūros atstovė pakartojo anksčiau Dalios Grybauskaitės viešai išsakytus pagyrimus pasirinktai kandidatei – esą ji svariai prisidėjo skaidrinant Kaišiadorių teismo, kuris susiduria su specifinėmis bylomis dėl jo teritorijoje esančių pataisos namų, veiklą.
„Kaišiadoryse teisėjai buvo patekę į labai neskaidrią situaciją. Teko komandiruoti sąžiningą, padorų žmogų, kuriuo pasitikėjo teisinė sistema“, – anksčiau dėstė prezidentė ir leido suprasti, jog E.Dambrauskienei pavyko įvesti tvarką šiame teisme.
Bet ar tai reiškia, kad anksčiau šiam teismui vadovavęs Nerijus Meilutis dirbo neskaidriai? Kodėl tuomet teisėjas buvo paaukštintas ir net siūlytas į Generalinės prokuratūros vadovus?
Kaišiadorių rajono apylinkės teismui N.Meilutis vadovavo iki 2011 metų rugpjūčio.
Tada Kauno apygardos teismo pirmininku paskirtą teisėją pakeitė iš Šiaulių atvykusi E.Dambrauskienė.
Bet vasaros pradžioje siūlydama N.Meilučio kandidatūrą į generalinio prokuroro postą apie buvusias problemas Kaišiadoryse šalies vadovė neužsiminė.
Prezidentė tada gyrė kandidato profesionalumą, didelę vadovavimo patirtį, kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją, sąžiningumą, principingumą. Tiesa, šie argumentai Seimo neįtikino ir jis N.Meilutį išbrokavo.
Viskas vyko neskaidriai
Naujoji kandidatė į generalinius prokurorus apie savo pirmtaką Kaišiadorių teisme nekalbėjo, bet atsakinėdama į Seimo narių klausimus kritikavo prezidentės globoto Dariaus Valio vadovautą prokuratūrą ir pavadino ją neskaidria. Kitą savaitę turėtų paaiškėti, ar Seimas palaimins E.Dambrauskienę kaip generalinę prokurorę.
– Turbūt galėsite įvertinti, ar galėčiau būti geresnė pretendentė ar ne, – atsakydama į klausimą, kuo ji geresnė kandidatė už N.Meilutį ir kokių turi receptų prokuratūros problemoms išspręsti, Seimo tribūnoje vakar kalbėjo E.Dambrauskienė. – Man teko bendrauti su buvusiais kolegomis prokurorais, kalbėjausi telefonu ir su dabar generalinio prokuroro pareigas einančiu Dariumi Raulušaičiu.
Pagrindinė problema turbūt yra ta, kad prokuratūroje viskas vyko neskaidriai: tai yra karjeros darymo galimybės, skatinimo galimybės, faktiškai prokurorai yra susiskaldę dar ir dėl krūvio skaičiavimo metodikos, skaičiuoja vieni kitų padarytą darbą. Aišku, kyla problemų ir dėl specializacijų nustatymo prokurorams.
Manau, kad pagrindinis receptas pirmiausia turi būti kalbėjimasis su prokurorais siekiant nustatyti problemą. O nustačius problemą galima spręsti ir dėl problemos šalinimo būdų.
Šiuo atveju žmogiškas kalbėjimasis ir, aišku, generalinio prokuroro priimami teisingi, sąžiningi, apgalvoti, siekiant numatyti kelis žingsnius į priekį, sprendimai, manau, padėtų suvienyti prokurorų bendruomenę.
Priminė Konstituciją
– Jūs labai sklandžiai perskaitėte savo kalbą, išvardijote argumentus ir problemas, kurias esame jau girdėję labai daug kartų. Tad nieko naujo jūs nepasakėte.
Bet pasakėte vieną keistą dalyką, kad šis siūlymas jums buvo labai netikėtas. Tačiau juk žmogus, kuris norėtų būti Generalinės prokuratūros vadovu, dega noru reformuoti šią instituciją, toks siūlymas neturėtų būti staigmena.
Be to, toks žmogus jau turėtų būti žinomas visuomenėje, turintis profesionalų palaikymą ir žinantis, ką reikia daryti.
Jeigu atsidurtumėte situacijoje, kai tektų spręsti rezonansines bylas, turinčias svarbų politinį atspalvį pačiai prezidentei arba kitiems politikams, nuo kurių galite savotiškai būti priklausoma, kaip elgtumėtės, kad nebūtumėte dar viena kišenine prokurore?
– Kaip minėjau, Konstitucija ir įstatymai įpareigoja tiek generalinį prokurorą, tiek bet kurį prokurorą būti nepriklausomą, nešališką. Galiu užtikrinti Seimo narius ir posėdžių salėje esančius svečius, kad jeigu nebūčiau tikra, kad tokia galėsiu būti, to pasiūlymo tiesiog nebūčiau priėmusi.
– Kokią didžiausią organizaciją esate valdžiusi? Kaip ketinate sutrumpinti bylų svarstymo terminus? Kokių reikės papildomų resursų, kad tyrimas staiga sutrumpėtų perpus?
– Esu vadovavusi ir šiuo metu vadovauju Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Jeigu kalbėtume apie ikiteisminio tyrimo terminų sutrumpinimo galimybes, galiu pasakyti, kad ypatingas pastangas reikia dėti tam, kad bylos būtų tiriamos ir perduodamos teismui supaprastinta tyrimo tvarka taikant supaprastintas procedūras.
Teko girdėti, jog prokuratūroje dirbantys padėjėjai užsiima ne tomis funkcijomis, kurios jiems priskirtos, tai yra dirba kaip statistai. O jiems mokami atlyginimai kaip teisininkams.
Manau, būtų galima į šį darbą labiau įtraukti padėjėjus. Aišku, reikėtų spręsti dėl etatų skaičiaus.
– Ar jūs kada nors dirbote privačioje įmonėje ir ar buvęs darbas netrukdys skaidriai dirbti Generalinėje prokuratūroje?
– Esu tris mėnesius buhaltere dirbusi uždarojoje akcinėje bendrovėje „Senasis dvaras“. Ten dirbau prieš 20 metų. Kiek žinau, ta įmonė turbūt neegzistuoja. Galbūt klystu. Po to dirbau Šiaulių apygardos teisme raštininke.
Kaip paveikti pavaldinius?
– Buvęs generalinis prokuroras visada, kai ateidavo čia, sakydavo, kad nieko pasakyti negali, nes sprendimus priima žemiau esantys prokurorai, o jie yra nepriklausomi.
Ar jūs nedarysite taip pat ir kaip priimsite sprendimus, jeigu prokurorai tokie nepriklausomi?
– Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas, tačiau jo veiklą kontroliuoja aukštesnis prokuroras. Generalinis prokuroras yra aukštesnis prokuroras visų grandžių prokurorams ir matydamas, kad galbūt yra priimtas neteisėtas, nepagrįstas sprendimas ar nutarimas, turi teisę jį panaikinti.
Tačiau jis gali tik nurodyti, kokie veiksmai nebuvo atlikti. Jokiu būdu negalima nurodyti, kokį galutinį procesinį sprendimą prokuroras turi priimti, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas prokuroro nepriklausomumas.
Teisėja nevengė greitųjų kreditų
* Pernykštėje savo turto deklaracijoje E.Dambrauskienė nurodė turinti 370 tūkst. litų (107 tūkst. eurų) vertės nekilnojamojo turto, o vidaus reikalų sistemoje dirbantis teisėjos sutuoktinis Arūnas Dambrauskas – 190 tūkst. litų (55 tūkst. eurų) vertės.
* E.Dambrauskienė deklaravo pasiskolinusi per 266 tūkst. litų (77 tūkst. eurų), o jos sutuoktinis – per 202 tūkst. litų (58 tūkst. eurų).
* Beje, teisėja nevengė ir greitųjų paskolų. 2012 metų pradžioje jai iš greitąsias paskolas teikiančios bendrovės „General Financing“ teko skubiai pasiskolinti 17 500 litų (5 tūkst. eurų). Juos teisėja grąžino tą pačią dieną.
* Metais anksčiau E.Dambrauskienė buvo paėmusi 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų) vartojimo kreditą iš bendrovės „Snoro lizingas“.
* Teisėja deklaravo pernai turėjusi 5 tūkst. litų (1,5 tūkst. eurų) santaupų.
