Nes juos siūlantys apie finansus ir ekonomiką nesupranta visiškai nieko. Savaime suprantama, labai gražu ir smagu šūkauti, kad Lietuva priima pabėgėlius ir perka karinę techniką, o savo žmonėms nieko neduoda. Juk taip gražiai ir meiliai skamba. Visi tie politikai tik JAV ir Vokietijos interesams pataikauja, o paprastą savą žmogų vien nuvaryti stengiasi.
Va nepirktumėm kokios haubicos ar šarvuočio ir 18 pensininkų galėtų 3 metus gyventi kaip karaliai. Arba 20 procentų dirbančio amžiaus žmonių galėtų džiaugtis šimtu euru padidėjusiu atlyginimu.
Normaliame pasaulyje ir normalioje ekonomikoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis svyruoja tarp 0,3 ir 0,5. Daugelyje valstybių per laiką jis svyruoja minimaliai. Nes augant vidutiniam atlyginimui iš paskos auga ir minimalus.
Tai yra natūralus šių dydžių sąryšis.
Kodėl santykis negali būti aukštesnis?
Nes vidutinį atlyginimą uždirbantis turi turėti žymiai daugiau gebėjimų, įgūdžių, išsilavinimo ir patirties, nei dirbantis už minimumą. Norint visą tai gauti, reikia skirti resursų. Tiek finansinių, tiek laiko. Didėjant MMA/vid santykiui, mažėja premija gaunama už papildomas žinias ir patirtis. Todėl labai natūraliai mažėja priežasčių ir motyvacijos būti geresniu.
Taip, savaime suprantama, mokaisi ir įgūdžius gauni pirmiausia dėl savęs, o ne dėl atlyginimo. Tačiau kuomet pradedi skaičiuoti, kiek realiai pinigų reikia paaukoti ir kada viskas atsipirks, noras tiesiog išgyventi tampa didesniu, nei idiliškos svajonės.
Ypač tai aktualu neturtingų šeimų vaikams, kurie į gyvenimą eina be jokio finansinio turto. Jiems alternatyvios sąnaudos tarp mokslų ir uždirbimo tampa dar didesnės. O už išsilavinimą gaunama premija dar svarbesnė.
Todėl dirbtinas MMA kėlimas ir MMA/vid santykio auginimas tiesiogiai skatina jaunus žmones spjauti į išsilavinimą ir tiesiog eiti dirbti juodus darbus. Žinoma, galime kalbėti apie lūkesčius ir skirtingas ateities perspektyvas bei karjeros galimybes. Tačiau net ir tie, kurie pradeda dirbti už minimumą ir neturi išsilavinimo, savo pajamas gali pakelti dešimtimis kartų, jei jų darbas reikalauja tik patirties. Juo labiau, kad darbo rinkoje išsilavinimo nauda darbdaviui yra žymiai mažesnė, nei realios patirties.
Tad be tolimesnių išvedžiojimų- dirbtinas neproporcingas MMA kėlimas kuria iniciatyvas skatinančias nesiekti išsilavinimo ir jį dar didesne prabanga padaro tiems, kurių tėvai nėra pasiturintys.
O kas iš to gaunasi gana akivaizdu. Visuomenė juda ne link išsilavinusios, sąmoningos ir didelę pridėtinę vertę kuriančios, o juodadarbių bemokslių valstybės ateities.
Jei siūlantys šias nesąmones tikrai norėtų pagerinti gyvenimą uždirbantiems mažiausiai, būtų kalbama apie progresinę mokesčių sistemą. Net nereikėtų per daug judinti turtingiausių, kurių akivaizdu, MMA dirbtiną kėlimą siūlantys judinti nenori ir bijo.
Įvedus nulinį mokesčių tarifą minimumą uždirbantiems žmonėms, jie papildomai gautų maždaug 80 eurų per mėnesį, o jų bruto darbo užmokestis būtų 325 eurų. Tuo tarpu įvedus dabartinius pasiūlymus, nors MMA ant popieriaus ir pakiltu iki 437, į rankas jį uždirbantys gautų tik 351 eurą.
Ar valstybė daug prarastų dėl nulinio mokesčių tarifo taikymo uždirbantiems minimumą ? Tikrai ne. Nes šie žmonės vienaip ar kitaip visas pajamas išleidžia ir beveik netaupo. Todėl dabar jų sumokami mokesčiai dalinai grįžtų per PVM, pelno ir kitus įmonių mokamus mokesčius, kuomet pinigai būtų išleidžiami prekių bei paslaugų įsigijimui. Tuo pačiu metu kiltų įmonių apyvartos ir didėtų vartojimas. Kas iš esmės skatintų valstybės ekonomiką.
Žinoma, pasinaudojus proga, būtų galima padidinti (kad ir vienu procentu) pavyzdžiui virš 3000 tūkstančių eurų per mėnesį uždirbančių asmenų pajamas. Jie to nepastebėtų, jų vartojimui tai visiškai neatsilieptų, o ir biudžete mažiau trumpalaikių skylių liktų.
Bet toks pasiūlymas yra sudėtingas ir reikalauja skaičiavimų. Reikia nustatyti, kaip pirmus-trečius metus kompensuoti biudžetines pajamas, kurias prarastumėme, taikydami nulinius mokesčius uždirbantiems MMA. Reikėtų kažkaip prastumti per draugus ir pažįstamus įstatymą, kuris 1 procentų jų pajamas sumažintų. Žodžiu, sudėtingas reikalas.
Geriau užsikabaroti ant bačkos ir mušantis į krūtinę rėkti, kad va paprastam žmogui bus geriau. Nes na kam iš tikro rūpi, kas bus po 10 metų ? Koks skirtumas, kad skatinsime visuomenę regresuoti. Svarbu būti perrinktam. O po manęs nors ir tvanas.
Viliuosi, jog dabartiniai pasiūlymai keliaus tiesiai į šiukšlių dėžę, o Vyriausybė nesusigundys pigių balsų pirkimu. Tikiuosi, kad šie pasiūlymai sukels naujų diskusijų bangą visuomenėje, kurių išvada bus paprasta- užsiimkim progresinių mokesčių bazės kūrimu ir skatinkim aukštųjų technologijų visuomenę.
Kad pavyktų ne tik perrinkti kelis populistus, bet galėtumėme sukurti geresnę Lietuvą visoms ateities kartoms.
