Netrukus išauš diena, kai močiutės ir seneliukai, neįgalieji, studentai gatvėse nevaržomi prekiaus savo užaugintomis gėrybėmis ir už tai nemokės nė cento. Nebereikės jokių leidimų, tikrintojų armijos.
Vis dėlto graužia abejonių kirminas, nors šis trečiadienį paskelbtas savivaldybės tarybos sprendimas buvo sutiktas labai palankiai.
Pirmiausia verčia abejoti R.Šimašiaus žodžiai, kad labai svarbu miestui išsaugoti savo veidą. Anot jo, paklausus svečių, kas jiems patinka Vilniuje, ne vienas atsako, kad gėlėmis ar panašiais dalykais prekiaujančios močiutės yra „supergerai“.
Neteko girdėti nė vieno svečio panašių pagyrų. Gyrė architektūrą, žalią miestą, gyrė kavines ir vilniečių paslaugumą. Bet Gedimino prospekte astrus ar bijūnus į konservų skardines sumerkusių močiučių nė vienas nepagyrė.
Tai būtų dar pusė bėdos – gal R.Šimašiaus kalbinti svečiai kitokie. Abejoti verčia mero išvardyti prekeiviai – neįgalieji ir studentai. Kaip žinome, pirmieji pomidorams ir agurkams auginti neturi sveikatos, antrieji – laiko.
Močiutės ir seneliai prekiaus pačių užaugintomis gėrybėmis? Dalis taip. Bet ar gatvės nevirs turgavietėmis, kuriose pradės karaliauti lenkiškų daržovių perpardavėjai?
Juk nereikės jokių leidimų, niekas nesirūpins daržovių kokybe, tad kiekvienas prekeivis rimtu veidu galės pareikšti, kad jo agurkai – iš šiltnamio Rakonių kaime, o burokėliai – iš lysvės Čekoniškėse.
Kaip atrodo tokia nevaldoma prekyba, galima jau dabar stebėti prie didžiųjų prekybos centrų. Pluša parduotuvių apsaugininkai varinėdami tas močiutes ir seneliukus, kviečiami policijos pareigūnai.
Prekystalius atstoja ant dulkino šaligatvio išrikiuotos tuščios vaisių dėžės iš to paties prekybos centro. Čia pat – automobilių aikštelė, benzino garai ir išmetamųjų dujų tvaikas. Gerai, jei močiučių ir senelių improvizuoti prekystaliai užima tik trečdalį šaligatvio. Būna, kad tas dėžes tenka peržengti palydimam piktų šūksnių.
O dienos pabaigoje šaligatvis toje prekyvietėje būna įvairiausiomis spalvomis nudažytas išbyrėjusių uogų, nusėtas popierių ir maišelių. O kas sutvarkys, jeigu niekas už nieką nemoka?
Savivaldybė įrengs patogius prekystalius? Vargu, prisiminus, kiek metų vargsta gėlių prekeivės Gedimino prospekte merkiant lietui ar spiginant saulei.
Taip, reikia palaikyti pensininkus ir neįgaliuosius, tačiau atleisdama juos nuo mokesčių ir suteikdama laisvę valdžia užmiršta, kad Vilnius – ne Rytų miestas, kur visose pakampėse prekiauja kas kuo nori ir kaip nori.
„Sostinė“
