Pasak viceministro, tai numato Teisingumo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris reglamentuotų balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą. Projektas kitą savaitę būsiąs teikimas Vyriausybei, šeštadienį interviu LNK „Žinioms“ pranešė viceministras.
Jis paneigė, kad balsavimas bus „pririštas“ prie elektroninės bankininkystės.
„Niekada nebuvo svarstomas prijungimas prie elektroninės bankininkystės. Kalbėta apie tai, kaip norėdamas balsuoti asmuo identifikuosis. Kalba apie internetinę bankininkystę buvo seniau, prieš kelerius metus. Dabar jau saugumo lygis internete yra pažengęs toliau. Dabar kalbama apie elektroninį parašą“, – teigė teisingumo viceministras.
J.Pagojus pabrėžė, kad dabar numatoma, jog balsuojant internetu galiojančiu bus laikomas paskutinis atiduotas balsas.
„Numatoma, kad žmogus galės balsuoti kiek nori kartų, bet bus skaičiuojamas tik paskutinis balsas“, – sakė teisingumo ministras.
J.Pagojaus teigimu, kol kas nenumatyta, kas balsavimo internetu sistemą sukurs. „Pirma reikia priimti įstatymą, tada patvirtinti informacinės sistemos nuostatus, o tada viešojo pirkimo konkurse būtų atrinktas kūrėjas“, – teigė viceministras.
Jis mano, kad sistemos kūrimas ir testavimas užtruks ne trumpiau kaip pusantrų metų: „Nuo tada, kai bus priimtas Seime įstatymas, sistemos sukūrimui, planuojame, prireiktų metų, o paskui testavimas, auditavimas dar užims ne mažiau kaip pusmetį“.
Pasak J.Pagojaus, balsavimo internetu sistema galėtų kainuoti 1-3 mln. eurų.
„Apklausėme įvairius tiekėjus, kurie pasaulyje turi praktikos kurti balsavimo internetu sistemas, tokias sumas ir gavome“, – teigė viceministras, anot kurio, renkantis sistemos kūrėją, bus žiūrima į jo patirtį ir kad jis neturėtų „kažkokių susidūrimų su saugumo spragomis“.
Jau kuriami ir planai, kaip reikėtų elgtis, jeigu sistemai nepritars Seimas.
„Svarstomi įvairūs variantai, taip pat vyksta kalbos ir su suomiais – galbūt reikėtų bandyti kurti kartu su jais sistemą, nes pats pagrindinis modulis yra panašus. Tik modifikacijos priklauso nuo to, kaip atrodys kiekvienoje šalyje biuleteniai“, – teigė J.Pagojus.
Jis sakė, kad elektroninį balsavimą yra įteisinusi ne tik Estija. Skirtinguose rinkimuose jau balsuoja Prancūzija, Šveicarija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, kitos valstybės.
Pasak viceministro, visuose rinkimuose rengiasi pradėti balsavimus Šveicarija, Suomija taip pat kuria internetinio balsavimo sistemą.
Tikimasi, kad internetinio balsavimo galimybė Lietuvoje turėtų būti sudaryta per 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimus.
Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.
