„Parduodu originalią „Lida“ ir „Mezitang“, „Superslim“ ir kitus. Tai senieji kiniški preparatai, padedantys be jokių dietų ir sporto numesti svorio, mano pačios išbandyti, tikrai efektyvūs! Tai ne reklaminis pokštas, kreipkitės“, – siūlo prekeivė internete.
Vos tik jai parašiau nurodytu elektroniniu paštu, iš karto sulaukiau pasiūlymo įsigyti „Lida“ už 16 eurų. Paklausta, ar nebus šalutinio poveikio, ji atsakė: „Bent aš tai gerai jaučiausi, tik miego nesinorėjo ir be proto troškino. Dvi pakuotės būtų už 30 eurų.“
Apie sostinės turguose nelegaliai parduodamus vaistus skaitykite pirmoje žurnalisto tyrimo dalyje.
„Vaistai ir papildai, kuriais prekiaujama nelegaliai ir kurie atkeliauja iš Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos, yra labai pavojingi. Jų sudėtyje gali būti sunkiųjų metalų, narkotinių priedų, jie gali turėti stiprų šalutinį poveikį. Taip pat gali būti pasibaigęs tokių preparatų galiojimo laikas“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino vilnietė gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.
Kovoja dėl lyderės pozicijos
Internete pasislėpę prekeiviai siūlo ir kūdikių žudikais vadinamus dviejų rūšių vaistus, sukeliančius medikamentinį abortą.
Lietuvoje medikamentinis abortas nėra įteisintas, nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jis yra atliekamas legaliai.
Tačiau tokiai procedūrai pasiryžusią moterį būtinai turi ištirti ir prižiūrėti medikai, nes ji gali mirtinai nukraujuoti.
Slapčia šių mūsų šalyje neregistruotų vaistų ieškančių moterų interneto forumuose yra nemažai.
„Kas gali padėti nutraukti 16 savaičių nėštumą? Skubu“, – nuo tokių žinučių mirga sveikatos tinklalapių forumai.
Su viena jų autore užmezgiau virtualią pažintį. Moteris pasiguodė, kad nenori kūdikio, nes jis – nuo vedusio vyro. O į medikus ji esą kreiptis bijo.
Patariau jai nerizikuoti, tik nežinia, ar įtikinau. Netrukus moteris dingo iš forumo.
Prekeiviai sutrikusioms aukoms internete patys mėto jaukus. Viena jų, prisistatanti Edita, veikia labai aktyviai. Ji stengiasi žūtbūt iškovoti lyderės pozicijas tarp kitų prekeivių, šiuos menkina ir visur save reklamuoja. Edita – aktyvi sveikatos forumų internete dalyvė.
„Pirkite vaistus tik pas Editą. Likau patenkinta jos preke“, – rašo viena pirkėja ir nurodo prekeivės elektroninio pašto adresą.
Tame pačiame forume tik kitu slapyvardžiu užsiregistravusi narė taip pat giria tą pačią prekeivę: „Jei pirksite vaistus, tai tik pas ponią Editą. Tai tikra specialistė, profesionaliai pakonsultavo, kaip saugiai pasidaryti.
Vaistai kokybiški, pagal jos nurodymus lengvai viską susitvarkiau. Čia pilna aferistų, kurie pardavinėja neaiškias tabletes vargingoms šalims arba susimoki ir dingsta. Nerizikuokit!“
Kitame forume dar kitu vardu užsiregistravusi narė netgi įspėja: „Tokie vaistai yra pavojingi ir gali turėti ilgalaikių rimtų komplikacijų, ateityje netgi gali būti sunku pastoti.
Tad, merginos, būkite atsargios, nevartokite bet ko. O patikimą žmogų čia rasti lengva, užtenka tik daugiau paskaityti.“
Negi daugybė moterų, internete giriančių nelegalią prekeivę, pasidarė medikamentinį abortą? Koks tada turėtų būti jos pelnas?
O gal tokius pagyrimus žarsto pati Edita? Kas gi ji?
Nurodytu elektroninio pašto adresu nusiuntusi laišką Editai po dienos sulaukiau atsakymo.
Pinigai – į banko sąskaitą
„Geros naujienos, vaistai jau mano rankose ir likę keli nerezervuoti komplektai. Dėl vaistų vartojimo profesionaliai pakonsultuosiu“, – atsakė vaistų prekeivė.
Edita žadėjo vaistus išsiųsti kitą dieną, kai tik gaus pinigus. Už abortą sukeliančius medikamentus ji paprašė pervesti 179 eurus.
Paklausiau Editos, ar jos parduodami preparatai sukelia didelį skausmą.
Ji patikino, kad skausmas kiekvienai moteriai būna individualus: „Kai kurioms moterims labai skauda, kitos beveik nieko nejunta.“
Paslaptingoji Edita pridūrė, kad nutraukiant nėštumą vaistais skausmas būna gerokai mažesnis, nei jį atliekant chirurginiu būdu.
Paklausiau, ar galima pamatyti prekę prieš ją įsigyjant. Edita kategoriškai atsisakė susitikti: „Nesuprantu, ar skaitote, ką jums rašau.
Atsiskaityti reikia pavedimu. Paketą perduosiu kurjeriui klinikoje su kita korespondencija. Siuntą gausite registruotu paštu.“
Taigi Edita bandė mane įtikinti, kad ji dirba klinikoje, vadinasi, yra medikė. Tik ar medikė ryšis nelegaliai prekiauti vaistais?
Netrukus įsitikinau, kad ji tik dumia akis.
Kai patikinau prekeivę, kad tikrai pirksiu jos prekę, ji parašė vardą, pavardę, sąskaitos numerį banke ir paprašė nurodyti, kad mokėjimo paskirtis – „parama už asmeninę pagalbą“.
Pasirodo, nelegalia vaistų prekyba verčiasi dažna žvaigždžių vakarėlių viešnia!
Slepia batuose ir kelnaitėse
Iš nelegaliai prekybos vietose atsidūrusių vaistų tik dalis į mūsų šalį patenka dideliais kiekiais kaip kontrabanda.
Šių metų gegužės mėnesį į Lietuvą iš Rusijos buvo bandoma įvežti 15 tūkstančių kapsulių – keturių rūšių toje šalyje pagamintų medikamentų, tarp jų pankreatino, citramono.
Raigardo pasienio poste su Baltarusija kovo mėnesį buvo sulaikyta tūkstantis analgino pakuočių po 10 tablečių, kurias mėginta įvežti iš Baltarusijos.
Dažniau vaistai gabenami mažesniais kiekiais. Apsukrūs verteivos įsigudrina įdarbinti vyresnio amžiaus moteris – šios pereina sieną ir iš Rusijos įneša leistiną normą, skirtą asmeniniam vartojimui.
Po to verteivos iš moteriškių surenka vaistus ir, tikėtina, juos parduoda.
Vienam tokių apsukruolių, kuris dažnai savo automobiliu prie sienos atveždavo močiutes, neseniai buvo pareikšti įtarimai nelegalia organizuota veikla.
Kai kurie vaistų kurjeriai dirba pavieniui, gabena didesnį vaistų kiekį, įsigudrina juos paslėpti apatinėse kelnaitėse, batuose dvigubu padu bei automobilio padangose.
Klaipėdos apygardos prokuratūra šiuo metu atlieka aštuonis ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtarimai pareikšti tokiems vaistų kurjeriams.
Dauguma jų iš Rusijos gabeno psichotropinių medžiagų turintį fenazepamą.
„Sulaikyti vyresnio amžiaus asmenys per Pagėgių muitinę gabeno nuo 50 iki 300 tablečių. Jie visi aiškino, kad fenazepamą pirko tik sau, esą Rusijoje jis pigesnis.
Tačiau paskaičiavus, kiek jie investavo į vizą ir kelionę, galima įtarti, kad vaistus vežė parduoti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubas.
Sieną kirto net 66 kartus
Buvusi slaugytoja iš Šiaulių, pasienyje su Rusija įkliuvusi su 200 fenazepamo tablečių, per pusantrų metų net 66 kartus vyko į Kaliningrado sritį.
Ji keturis kartus buvo baudžiama administracine tvarka už draudžiamų daiktų gabenimą per valstybės sieną.
Kaskart suprasdama, kad veža neleistinus dalykus, moteris rusiškus vaistus slėpdavo Kaliningrado srityje įsigytų saldainių, arbatos, šokolado pakuotėse arba tarp dviejų rankinės dugnų.
Psichotropinį poveikį turinčius medikamentus 74 metų šiaulietė buvo paslėpusi nedraudžiamų gabenti vaistų pakuotėse bei kremo dėžutėse. Sučiupta ji pareigūnus tikino, kad vaistus gabena sau.
Tačiau pareigūnai pensininke nepatikėjo ir pareiškė įtarimus dėl dviejų nusikaltimų, kurių vienas – sunkus, o kitas – labai sunkus. Bausmės už tokių vaistų gabenimą bei kontrabandą skiriamos kaip už narkotikų įvežimą.
Tačiau teismas atsižvelgė į moters amžių ir ligas, tad jai paskyrė švelnią bausmę – dvejus metus nurodė nuo 22 iki 6 val. būti namuose ir neišvykti be pareigūnų žinios.
Verčiasi ir emigrantai
Nemažai vaistų, o kartais ir jiems gaminti skirtų cheminių medžiagų, atkeliauja paštu iš Kinijos. Tokie yra itin pavojingi, nes jų sudėtis gali būti suklastota.
Iš Kinijos paštu atkeliauja ir „Lida“. Šiemet muitinės pareigūnai sulaikė pašto siuntų, kuriose buvo 898 ir 600 pakuočių šių papildų, uždraustų platinti mūsų šalyje.
Kai kurie siuntiniai, dažniausiai su raminamaisiais vaistais ir antidepresantais, keliauja ne tik į Lietuvą, bet ir iš mūsų šalies – į Airiją, Angliją. Ten emigrantai vaistus nelegaliai parduoda.
Medikamentų emigrantai prašo atsiųsti savo artimųjų, dažnai tėvų. Jie gimdytojus įtikina, kad dirbdami užsienyje patiria didelį stresą, negali užmigti. Tėvai pėdina pas medikus, skundžiasi negalavimais ir paprašo jiems išrašyti receptus.
Viename Vilniaus pašto skyrių tarnybiniai šunys aptiko siuntą su 60 relaniumo ampulių. Raminamuosius vaistus bandyta iš Lietuvos siųsti į Airiją.
Anglijos lietuvių įkurtuose interneto portaluose mirga skelbimai, siūlantys ir toje šalyje neregistruotų medikamentų.
Iš Kinijos – grėsmę gyvybei keliantys siuntiniai
Šarūnas Ramanauskas, Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas
„Sudėtingiausia padėtis – Panemunės kelio poste su Kaliningrado sritimi, nes ten galima pėsčiomis pereiti į Sovetsko miestą. Vieni jame įsigyja ir gabena leidžiamą kiekį rusiškų vaistų, kiti – didesnį tikėdamiesi prasmukti.
Turint recepto kopiją ar gydytojo pažymą galima gauti paštu ar įvežti 6–9 to paties pavadinimo, farmacinės formos, stiprumo ir dozuočių kiekio originalias vaistinių preparatų pakuotes.
Be recepto ar gydytojo pažymos leidžiama įsivežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 5 originalias pakuotes.
Dažniausiai nelegaliai bandoma įvežti po kelis šimtus vienetų.
Vaistai gabenami ir iš Baltarusijos, daugiausia – per Raigardo pasienio kontrolės punktą. Kartais jų leidžiamą kiekį esą savo reikmėms įveža baltarusiai. Po to jie gali medikamentus perduoti savo giminaičiams platintojams Lietuvoje, o šie – nelegaliai parduoti.
Pastebėta, kad didesnį vaistų kiekį iš Baltarusijos ir Rusijos veža socialiai pažeidžiami asmenys, bedarbiai.
Didžiausias cheminių medžiagų srautas į Lietuvą plūsta paštu iš Kinijos. Asmenys siunčiasi įvairių medžiagų, taip pat ir vadinamuosius pirmtakus, iš kurių jau mūsų šalyje gaminami įvairūs psichotropinį poveikį turintys preparatai, net narkotikai.
Kinijoje atsiranda vis naujų medžiagų, kurios dar nėra įtrauktos į draudžiamųjų sąrašą.
Iš Kinijos siųstis cheminius preparatus, tarp jų ir vaistus, labai pavojinga, nes tikroji jų sudėtis nežinoma, jie gali būti užteršti arba suklastoti. Neseniai buvo sulaikyta apie 30 tonų cheminių medžiagų, užterštų pesticidais. Jos buvo pagamintos nelegaliai, neišvalytos.
Kinai Kinijoje gali užklijuoti bet kokią etiketę. Prekeiviai neprisiima jokios atsakomybės už tai, ką parduoda nelegaliai.
Vaistai iš Kinijos gali būti tinkamoje pakuotėje, tačiau suklastoti. Jei jie pagaminti tik iš bet kokios medžiagos, pavyzdžiui, krakmolo, tada nepakenks, nors ir negydys. Bet jei medikamentuose esančios veikliosios medžiagos nėra išvalytos arba netinkamai dozuotos, kyla reali grėsmė gyvybei.
Dar vienas vaistų kelias – iš Baltarusijos per Lietuvą į Ukrainą. Gabenami tranzitu kroviniai gerokai pabrangsta. Jau pradėti du tokios organizuotos veiklos tyrimai. Abiem atvejais vaistai buvo skirti Ukrainos rinkai.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavo vilkikas su 6 tonų kroviniu. Tai buvo vaistai iš Minsko medikamentų gamyklos, skirti ne Europos Sąjungos rinkai. Krovinys buvo padėtas į laikiną sandėlį.
Tuo metu per neapmokestinamąsias įmones, įsteigtas tik šiam sandoriui, vaistai gerokai pabrango – nuo 3 mln. iki 6 mln. dolerių. Taip vaistai buvo parduoti kelyje nuslepiant tikrąjį pelną ir mokesčius.
Ukrainos muitininkams tokia didelė krovinio vertė sukėlė įtarimų, mat paprastai importuojamų vaistų kainas stengiamasi sumažinti. Gali būti, kad tai buvo Ukrainoje valstybės kompensuojami vaistai.
Krovinys gali būti konfiskuotas, jo importuotojai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o šį vaistų verslą galimai organizavę ir į jį investavę lietuviai patirs didelių nuostolių.“
