Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bepiločių orlaivių skraidymas draudžiamas virš „iraitės ginkluotės gamyklos, Kauno dujų pilstymo stoties ir Kauno technologijos universiteto Netonių skraidyklos.
Joniškio rajone toks draudimas galioja skraidymui virš „Orlen Lietuva“ padalinio bei Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos komisariato teritorijų, taip pat virš Joniškio rajono apylinkės teismo.
Alytaus rajono ekstremalių situacijų komisija yra pritarusi siūlymui bepiločiams orlaiviams uždrausti skraidyti virš karinio šaudymo poligono Kaniūkų kaime.
Kėdainių rajono savivaldybės tarybai siūloma uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius bendrovių „Lukoil Baltija“, „Lifosa“ teritorijose, taip pat virš autobusų ir geležinkelio stočių, policijos komisariato, pirminės sveikatos priežiūros centro bei ligoninės. Kėdainiuose tokie orlaiviai negalėtų kilti ir virš darželių, mokyklų bei Kėdainių arenos.
Pasak Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidento Antano Gedvilo, savivaldybės skraidymą virš savo teritorijų gali reguliuoti neišduodamos sutikimų.
„Taisyklėse numatyta, kad iš esmės tankiai apgyvendintoje teritorijoje negalima skraidyti. Kad ten orlaivis skristų, kad tam būtų gautas leidimas, savivaldybės turi duoti sutikimą. Jos gali neduoti sutikimo ten skristi ir tada skridimas bus nelegalus“, – BNS sakė A.Gedvilas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad paskubėjus įvesti labai griežtus apribojimus vėliau dėl to gali kilti problemų prireikus bepiločius orlaivius pritaikyti visuomenės reikmėms.
„Jeigu mes visur taip drausime, kai suprasime, kad tie orlaiviai gali duoti ir naudos, pamatysime, kad nebėra kur jais skraidyti. Mes atstumiame naujas technologijas. Neįmanoma jų sustabdyti – jos ateina“, – svarstė A.Gedvilas.
Bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami aplinkos apsaugai bei karinėje pramonėje, žemėlapiams sudaryti, įrenginių priežiūrai ir kitais tikslais.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pranešė, kad bepiločius orlaivius pažeidimams fiksuoti pasitelks aplinkos apsaugos institucijos.
Pasak A.Gedvilo, egzistuoja priemonės apriboti bepiločių orlaivių patekimą ten, kur jų buvimas yra žalingas – pavyzdžiui, virš kalinimo įstaigų.
„Fiziškai galima sudaryti tokias sąlygas, kad jie ten nepateks ir bus nevaldomi. Tačiau ar tiek daug tų draudimų reikia?“ – kalbėjo LBONA vadovas.
Pernai priimtos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės numato, kad skrydžiai bepiločiais orlaiviais gali būti vykdomi teritorijoje, kurioje tokių skrydžių nedraudžia vietos savivaldybė ir jie vykdomi laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų, ne toliau nei kilometras nuo fizinės valdytojo buvimo vietos, išlaikant minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių.
Negavus atskiro oro leidimo, jų skrydžiai draudžiami arčiau kaip 1 jūrmylės (apie 1,8 km) spinduliu nuo tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų kontrolinių taškų, numatyti ir kiti apribojimai.
